- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
-
Kovoje su klimato kaita Lietuva – tarp lyderių
Pasauliniai susitarimai dėl kovos su klimato kaita didintų Lietuvos energetinį saugumą, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį dalyvaujanti klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje, kurioje tariamasi dėl anglies dvideginio emisijų mažinimo.
Didintų Lietuvos energetinį saugumą
„Pasaulinis susitarimas, kuris įpareigotų visas valstybes vykdyti ambicingus įsipareigojimus kovojant su klimato kaita, yra naudingas Lietuvai, nes didina energetinį saugumą ir mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo“, - pranešime spaudai teigė D.Grybauskaitė.
Toks susitarimas taip pat skatintų verslą ir pramonę investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius, energijos efektyvumą ir inovatyvias žaliąsias technologijas, pridūrė šalies vadovė.
Pasak jos, jeigu laiku nebus imtasi veiksmingų ir globalių priemonių klimato kaitai pažaboti, pasekmės gali būti katastrofiškos visoms pasaulio valstybėms - dėl šiltėjančio klimato plečiasi dykumų plotai, mažėja dirbamos žemės, mažėja vandens ir kitų išteklių, o tai skatina karinius konfliktus ir didėjančią migraciją.
Šalies vadovės teigimu, kovodama su atmosferos tarša, Lietuva padarė didžiulę pažangą ir yra pasirengusi prisijungti prie Europos Sąjungos tikslo iki 2030 metų 40 procentų sumažinti į orą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
„Lietuva sėkmingai įrodė, kad darni valstybės raida gali vykti tausojant gamtą. Per 25 nepriklausomybės metus net 56 proc. sumažinome atmosferos taršą, 23 proc. visos šalies energijos pasigaminame iš atsinaujinančių šaltinių, o mūsų ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo trečdaliu", – sakė D.Grybauskaitė.
Paryžiuje maždaug pusantro šimto valstybių vadovų derėjosi dėl įsipareigojimų po 2020 metų, siekiant, kad iki amžiaus pabaigos vidutinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip dviem laipsniais.
Klimato kaitos konferencija numatyta iki gruodžio 10 dienos.
Prieštaravimo tarp ekonomikos augimo ir aplinkos apsaugos nėra
Lietuvos patirtis įrodo, kad teršalų mažinimas neužkerta kelio ekonomikos augimui, Jungtinių Tautų klimato konferencijoje pirmadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Sakydama kalbą Paryžiuje šalies vadovė teigė, kad per pastaruosius 25 metus išmetamų teršalų kiekis Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip perpus, o bendrasis vidaus produktas per šį laikotarpį išaugo 30 procentų.
„Lietuvos patirtis įrodo, kad nėra prieštaravimo tarp ekonomikos augimo ir aplinkos apsaugos“, - sakė prezidentė.
D.Grybauskaitės teigimu, „klimato kaita yra reali ir jos poveikis jaučiamas visame pasaulyje“.
„Dykumų ploto didėjimas, geriamojo vandens trūkumas, badaujančiųjų skaičiaus augimas – tai vienos iš didžiojo žmonių kraustymosi ir net karinių konfliktų priežasčių. Dėl mūsų nesugebėjimo veikti dabar atsiras negrįžtamų pasekmių, kurios palies kiekvieną“, - sakė prezidentė.
Jos teigimu, konferencijoje Paryžiuje šalys turėtų įsipareigoti „dėl ambicingų ir teisiškai privalomų tikslų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą“, sukurti „griežtos atskaitomybės ir skaidrumo taisykles“, o finansinė parama, skirta mažinti teršalų išmetimui besivystančiose šalyse, turėtų būti orientuota į rezultatus.
D.Grybauskaitės teigimu, susitarimas dėl klimato kaitos taip pat sustiprintų saugumą, nes „teroristų tinklai yra finansuojami pinigais už naftą ir dujas“.
Paryžiuje susirinkę valstybių ir vyriausybių vadovai iš 150 šalių pirmadienį pradėjo didžiausią kada nors surengtą viršūnių susitikimą dėl klimato kaitos problemų, atidarydami konferenciją, per kurią bus siekiama pasirašyti istorinę sutartį, turinčią sulėtinti pasaulinį atšilimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis2
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų
Gintautas Kniukšta nedalyvaus šalies prezidento rinkimuose. ...
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi28
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Darbo partijos būstinėje – neramumai: už vieno asmens veiksmus gali tekti atsakyti visai partijai?7
Darbo partija – vėl teisėsaugos akiratyje. Jos būstinėje antradienį apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tyrėjai. Tiesa, Europos prokuratūra neatskleidžia, dėl ko konkrečiai pradėjo tyrimą. Dabartinis partijos pirminin...
-
Premjerė apie ambasadoriaus Lenkijoje paieškas: tai – vis dar procese1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paieškos vis dar vyksta. ...
-
V. Bakas apie Seimo VSD pranešėjo komisijos išvadą: tik aklas gali nematyti įrodymų7
Prezidentas Gitanas Nausėda neturėtų menkinti laikinosios komisijos darbo, sako parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos vadovavęs parlamentaras Vytautas Bakas. Pasak jo, tik aklas gali nematyti tyrimo i...