- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
-
Baltijos šalys ir Lenkija Briuselyje sutarė dėl sinchronizacijos
Baltijos šalių ir Lenkijos vadovų ketvirtadienį Briuselyje pasiektas sutarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa yra politinis Lietuvos laimėjimas, tvirtina prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Bendru pareiškimu, paskelbtu po susitikimo su Europos Komisijos (EK) pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu), įtvirtintas įsipareigojimas iki 2025 metų sinchronizuoti tinklus per Lenkiją, pranešė Lietuvos prezidentės spaudos tarnyba.
„Kiek jungčių bus sutarta, tai bus nuspręsta po paskutinių techninių ir analitinių tyrimų. Svarbiausia šiandien priimtas politinis sprendimas, jog tai bus per Lenkiją ir visos trys Baltijos šalys sinchronizuosis kartu“, – žurnalistams Briuselyje kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Mus tenkina ir viena jungtis“, – pridūrė šalies vadovė.
Pasak jos, susitarimas yra pasiekimas visoms regiono šalims, kuris galutinai užtikrins energetinę nepriklausomybę, mažesnes kainas ir sustiprins nacionalinį saugumą. Susitarimas, anot prezidentės, leis pretenduoti į finansavimą dar šioje finansinėje perspektyvoje.
„Turime spėti pasirašyti (politinį – BNS) susitarimą birželį, o spalį pateikti paraiškas, kad dar galėtume pasinaudoti šios finansinės perspektyvos pinigais. Tai svarbiausia“, – tvirtino D. Grybauskaitė.
Bendrame pareiškime vadovai taip pat pabrėžė, kad tai yra vienas reikšmingiausių energetinės sąjungos projektų ir konkreti šalių solidarumo išraiška stiprinant visos ES energetinį saugumą.
Vadovai akcentuoja, kad 2018 metai yra lemiami projekto įgyvendinimui, ir sutarė kuo greičiau užbaigti politinius ir techninius darbus, rengiantis atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamo elektros žiedo (BRELL).
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Šalys siekia sumažinti šią priklausomybę.
Šiuo metu baigiamos dvi naujos sinchronizavimo studijos – dinaminės analizės ir sistemos dažnio stabilumo. Pirmoji studija turėtų išspręsti ginčus dėl linijų per Lenkiją skaičiaus ir padėti gauti prisijungimo sąlygas iš ENTSO-E. Joje vertinami trys scenarijai – viena arba dvi „LitPol Link“ jungtys ir dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos iki Lietuvos.
Lietuva siūlė naudoti dabar esančią elektros jungtį su Lenkija. Latvija ir Estija anksčiau laikėsi pozicijos, kad sinchronizacijai nepakanka dabartinės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos, ir ragino pirmiau nutiesti antrąją. Antros jungties šalininkai sako, kad ji padidintų saugumą.
Anksčiau Estija buvo iškėlusi idėją sinchronizuoti tinklus per Skandinaviją. Bet Estijos premjeras Juri Ratas (Jūris Ratas) praėjusią savaitę pareiškė, jog jo šalis nori kuo greičiau įgyvendinti sinchronizavimo per Lenkiją projektą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien1
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką1
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai1
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Nausėda: Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami L. Volkovo užpuolimu Vilniuje4
Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami Rusijos opozicijos veikėjo Leonido Volkovo užpuolimu Vilniuje, penktadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Marijampolės ir Mažeikių tarybos narėms pareikšti įtarimai piktnaudžiavus ir sukčiavus4
Marijampolės savivaldybės tarybos narei Vaidai Pituškienei ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narei Linai Rimkienei pareikšti įtarimai piktnaudžiavus tarybos narių veiklai skirtomis lėšomis, penktadienį pranešė Speci...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos2
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
G. Paluckas: LSDP pozicija dėl VSD komisijos išvados nesusijusi su parama prezidentui2
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime narys Gintautas Paluckas teigia, kad jo partiečių sprendimas nepalaikyti laikinosios Seimo komisijos išvados dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo nesusijęs ...
-
I. Vėgėlė tikina, kad VRK išvada dėl rinkėjų papirkinėjimo yra nepagrįsta14
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvada, jog dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus, yra nepagrįsta. ...
-
„Vardan Lietuvos“ keliamas A. Širinskienės klausimas: R. Baškienė sako, kad niekas nenori kolegės20
Jau kurį laiką parlamento koridoriuose netilus kalboms apie tai, jog Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė ketina jungtis prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos, politinės jėgos lyderis Saulius Sk...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...