Europos Sąjungai delsiant imtis griežtesnės politikos Rusijos atžvilgiu, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sako, kad atėjo laikas Lietuvai ir jos sąjungininkėms imtis ryžtingų veiksmų ir pamokyti pietines šalis, „trukdančias kurti bendrą ES frontą“.

Kalbėdamas LRT Televizijos specialioje laidoje apie Rusijos invaziją į Ukrainą, A. Ažubalis tvirtino, kad politinio korektiškumo laikus reikia pabaigti.

„Kas yra vieninga ES pozicija? Dažniausiai ir ypatingai Ukrainos atveju tai yra būdas pasitarnauti agresoriui. Tai yra – siekiant vieningos nuomonės kartelė nuleidžiama labai žemai ir faktiškai tai tampa agresoriaus gynyba. Žinau, kaip vyksta Užsienio reikalų tarybos posėdžiai: sprendimai priimami vienbalsiai ir tada V. Putino draugai ar tie, kurie užmerkia akis, tuo naudojasi.

Ar neatėjo laikas Lietuvai su savo sąjungininkais – aš manau, jų yra – panaudoti tokią pačią taktiką sprendžiant gyvybiškai svarbius klausimus toms valstybėms pietuose, kurios dabar trukdo kurti bendrą ES frontą. Jūs sakysite, kad tai visiškai nediplomatiška, kad tai šantažas, bet man atrodo, kad pasaulis, bent jau mūsų kontinentas, ritasi kažkokios katastrofos link. Kokios – nežinau, aš ne būrėjas.

Taigi reikalingi tam tikri ryžtingi veiksmai, kuriuos gal pavadinsime ir šantažu. O jie ar nešantažuoja mūsų, Rytų Europos valstybių? Juk tos valstybės irgi šantažuoja mus, nes sako: palaukit, mums reikalinga vieninga nuomonė“, – kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras, dabar Seimo užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas A. Ažubalis.

Jo nuomone, V. Putino agresiją Ukrainoje galėtų sustabdyti visiška ekonominė izoliacija, visų pirma visiškas tarpbankinių atsiskaitymų sustabdymas. Taip pat, A. Ažubalio teigimu, Ukrainai būtini kariniai patarėjai bei karinė pagalba.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius ypač piktinasi ES pirmininkaujančios Italijos elgesiu.

„Šiuo metu galima ir suklysti sakant, kokia valstybė pirmininkauja, nes aš praktiškai nematau pirmininkaujančios valstybės. Ką padarė pirmininkaujanti valstybė ir garsioji užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini? Galbūt ji jau naujas sukneles matuojasi naujai kėdei [ji įvardijama pretendente į ES užsienio politikos įgaliotinės postą – LRT.lt]. Aš pasižiūrėjau į pirmininkavimo puslapį – paskutinis pranešimas liepos 24 dieną, kur Lietuva sveikinama su euro įvedimu.

Vadinasi, nuo liepos 24 dienos, kada visi išvažiavo į Sardiniją ir Siciliją, praktiškai ofisas uždarytas. Vadinasi, valstybė, kuri pirmininkauja ir kuri turi reaguoti, kuri nėra nei naujokė, nei maža, nei nepajėgi, yra užmigusi. Kodėl mes nebaksnojame Romos, kodėl mes nekviečiame jų ambasadoriaus? Mes turime padarysi viską, kad Europos Sąjunga veiktų kuo labiau išvien“, – tvirtina P. Autrevičius.

Politiko teigimu, dalis europiečių save vis dar apgaudinėja, kad galbūt rusai dar juokauja, kad jie atsitrauks: „Nieko panašaus, vyksta karas.“

Vis dėlto užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, dalyvavęs LRT Televizijos specialioje laidoje, imtis pietiečių šantažo, kaip siūlė A. Ažubalis, nežadėjo ir laikėsi nuosaikiau: „Mes tikrai siekiame bendros pozicijos, ji yra efektyvesnė. Beje, kartais naudojame net ir sankcijas tam tikra prasme, kai nepavyksta susitarti. Ir ateityje tą darysime, bet vertybė yra pasiekti, kad mes visi pasistengtume siųsti kažkokį signalą, nes pavieniai sprendimai tikrai nieko neduoda“.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas mano, kad Lietuva turi kalbėtis su savo partneriais ES ir NATO ir juos bent akimirkai įtikinti, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, gali paliesti ir jų žmones, jų šalį.

„Tada iš to akimirksnio patikėjimo gali atsirasti vienybė ir solidarumas, supratimas, kad tikrai mums visiems kartu reikia imtis prevencijos priemonių V. Putinui Ukrainoje sustabdyti“, – sakė ambasadorius.

L. Linkevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuva ne tik ragina kitus visokeriopai padėti Ukrainai, bet ir pati tą daro pagal savo galimybes: „Kitą mėnesį vyks mūsų patyręs ekspertas dirbti į Reformų grupę, o kitą savaitę mūsų karinis krovininis lėktuvas gabens humanitarinę pagalbą.“