- Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žinios apie vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo atominėje elektrinėje (AE) įvykusius incidentus kelia vis didesnį nerimą.
Prie to prisidėjo ir antradienį Baltarusijos energetikos ministerijos patvirtinta informacija, kad dar liepos 10 dieną iš 2–4 metrų aukščio nukrito 330 tonų sveriantis reaktoriaus korpusas. Sklandant gandams apie šios AE saugumą, gvildenama idėja surengti Lietuvos ir Baltarusijos vadovų susitikimą, kuriame būtų galima paklausti Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos, ar Astravo AE saugi bei atitinka tarptautinius reikalavimus.
Susitikimas su A. Lukašenka neįmanomas?
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, bendraudamas su LRT.lt, abejojo, ar būtų įmanoma susitikti su pačiu A. Lukašenka dėl Astravo atominės elektrinės saugumo reikalų, tačiau teigė, kad bus bandoma visomis įmanomomis priemonėmis pakeisti baltarusių požiūrį.
„Stengsimės įrodyti, kad elektrinei reikia nepriklausomos, tarptautinės priežiūros. Iš Baltarusijos pusės šiuo metu nėra neigiamos nuostatos – atsisakyti kalbėtis ir bendrauti. Anksčiau apskritai buvo vengiama kalbėtis. Manau, Baltarusijos valdžia puikiai supranta, jog mes viską padarysime, kad iš Astravo elektrinės nebūtų perkama elektra, jei jos statyba vyks ir toliau nesaugiai“, – tvirtino L. Linkevičius.
Ministras priminė, kad Baltarusija neįsileido Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų, kai buvo parenkama aikštelė elektrinės statybai. Nuo to laiko ir prasidėjo visos avarijos.
„2009 m., prasidėjus Astravo elektrinės statybai, nebuvo įvertintos alternatyvios aikštelės. Mes reikalaujame, kad bent dabar būtų leista TATENAI įvertinti aikštelę, nes, jei aikštelė parinkta netinkamai, tai bent jau teoriškai, ten tos elektrinės apskritai negalėjo būti. Baltarusija įklimpo į problemą, kurią susikūrė pati. Tačiau mes neketiname daryti jokių nuolaidų – elektrinės statyba turi vykti pagal tarptautinius reikalavimus“, – neabejojo L. Linkevičius.
Jis teigė turįs žinių, kad dėl Astravo atominės elektrinės, kurios pirmasis 1,2 gigavatų galios blokas turėtų pradėti veikti 2018 m. pabaigoje, statybos saugumo problemų Europos Sąjungos vadovų susitikimuose be Lietuvos nerimo signalus yra siuntusi ir kaimyninė Latvija.
Susitikti su Baltarusijos vadovu nepakenktų
„Bet kokiu atveju susitikti su A. Lukašenka tikrai nepakenktų. Gal pagaliau gautumėme kažkokios tikslesnės informacijos, nes dabar situacija tokia, kad nei karas, nei taika“, – teigė Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas.
Konservatorių iniciatyva surinktus Lietuvos gyventojų beveik 65 tūkst. parašų, kad nebūtų perkama elektra iš Astravo AE ir jai būtų neleista naudotis mūsų šalies energetine sistema, Seimo vicepirmininkas vertino, kaip viešųjų ryšių akciją
Būdamas premjeru, 2007 m. jis ne kartą neformalioje aplinkoje buvo susitikęs su tuometiniu Baltarusijos premjeru Sergejumi Sidorskiu. Tada abu politikai yra aptarinėję ir Astravo AE statybą. G. Kirkilas prieš beveik dešimtmetį laikėsi nuostatos, kad Baltarusija turėtų pasistatyti savo atominę elektrinę.
Šių metų pradžioje jis inicijavo trišalį Baltarusijos, Lietuvos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo forumą dėl Astravo atominės elektrinės. Toks pasiūlymas šių metų vasarį buvo įteiktas Vilniuje viešėjusiam Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Marošui Šefčovičiui.
Aplinkos ministerija žinių neturi
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas antradienio pavakarę po pasklidusių žinių dėl avarijos Astravo elektrinės statybvietėje jokios oficialios informacijos apie tai iš Baltarusijos nebuvo gavęs.
„Baltarusijos kolegos šiuo klausimu mums neteikia jokios informacijos“, – apgailestavo ministras.
Energetikos ministras Rokas Masiulis teigė, jog, jeigu iš tikrųjų pasitvirtintų informacija, kad Astrave nukrito montuojamo reaktoriaus korpusas, ją galima būtų vertinti, kaip labai rimtą incidentą, nes vietoje reaktoriaus suremontuoti būtų neįmanoma. Matyt, jį tektų išgabenti iš elektrinės.
Tai patvirtino ir Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) vadovas Saulius Kutas.
Griežtų vertinimų Astravo AE atžvilgiu negailėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Baltarusijos opozicinės Jungtinės piliečių partijos atstovas kritikas Nikolajus Ulasevičius, kuris teigė, kad vienintelis būdas išspręsti Astravo AE saugumo problemas – uždaryti šį projektą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo7
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą4
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose2
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje18
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...