Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis iš viso netiki, kad skandalingoje istorijoje pavyks išsiaiškinti tiesą, o „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis tebegalvoja, kad M. Majauskas yra kaltas, bei užsimena apie apkaltą Seimo nariui. 

Kovo pradžioje „Info TV“ paskelbė savo tapatybės nenorėjusios atskleisti merginos pasakojimą, kurio metu ji tvirtino prieš daugiau negu penkerius metus susipažinusi su M. Majauskui, jam einant tuometinio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo finansų klausimais pareigas. Pasak merginos, ji tuomet jau buvo pilnametė.

Mergina pasakojo, kad su M. Majausku susitiko kavinėje, jis buvo išgėręs, tuomet su juo nuėjo į jo butą Vokiečių gatvėje. Ji teigė, kad politikas ją apsikabino per liemenį, ėmė bučiuoti kaklą, ją nurenginėti, sakyti, kad jos trokšta, tačiau, jai išsigandus, atsitraukė. Pašnekovė liudijo žinanti dar bent kelias merginas, kurių bejėgiškumu M. Majauskas esą bandė pasinaudoti.

Po merginos liudijimo M. Majauskas suspendavo savo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje bei pasitraukė iš Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos Seime pirmininko pareigų. TS-LKD lyderis G. Landsbergis savo ruožtu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl M. Majausko, tačiau pradėti tyrimą dėl seksualinio priekabiavimo atsisakyta. Galiausiai anonimiškai per žiniasklaidą paskleistą informaciją neigiantis M. Majauskas pats kreipėsi į prokurorus dėl šmeižto.

Prokurorė svarsto galimybę kreiptis į teismą

LRT.lt kalbinta ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto kuruojanti Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Stankevičiūtė teigė, kad šis tyrimas gali užtrukti, mat, apklausus M. Majauską, siekiama apklausti ir merginą, kuri žurnalistams pasakojo apie esą nederamą politiko seksualinį elgesį, tačiau to padaryti nepavyksta.

„M. Majausko kreipimasis buvo dėl tos merginos, kuri „Info TV“, nenurodant jos asmenybės, paskelbė tuos duomenis apie jį. Jos asmenybė nėra nustatyta ir spręsime, kaip elgtis toliau tyrimo eigoje, galbūt kreiptis dėl šaltinio atskleidimo, nes situacija yra tokia, kad, jei mes nenustatysime šito asmens, negalėsime byloje nustatyti objektyvios tiesos, nes neapklausus, nepatikrinus aplinkybių, negalime pasakyti, ar tai buvo šmeižtas, ar tiesa“, – pažymėjo prokurorė.

A. Stankevičiūtė patikslino, kad „Info TV“ neatskleidžia anonimiškai apie M. Majausko veiksmus prabilusios merginos tapatybės, kitaip tariant, naudojasi Visuomenės informavimo įstatyme žurnalistams suteikta teise išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį. Prokurorė teigė neatmetanti galimybės kreiptis į teismą dėl įpareigojimo žurnalistams atskleisti informacijos šaltinį.

„Aš neatmetu tos galimybės, aš tikrai ją svarstau ir nenoriu iš anksto pažadėti ar pasakyti, ką aš darysiu, bet visgi manau, kad šioje konkrečiai situacijoje, atsižvelgiant į tai, kokias pasekmes sukėlė šitos informacijos suteikimas ir apie kokį žmogų tai yra pasakyta, kaip jam, taip pat ir rinkėjams galėjo būti pakenkta. Visgi, tai yra Seimo narys. Manau, kad žmogus visuomenėje turi jaustis saugus. Kiekvienas tikriausiai norėtume, kad, jei apie mus paskleistų tokias pačias žinias, turėti galimybę gintis“, – dėstė prokurorė.

Manau, kad žmogus visuomenėje turi jaustis saugus. Kiekvienas tikriausiai norėtume, kad, jei apie mus paskleistų tokias pačias žinias, turėti galimybę gintis.

Savo ruožtu A. Stankevičiūtė ragino suprasti, kad šiuo metu tyrimu siekiama nustatyti, ar M. Majauskas buvo apšmeižtas, ar ne. Prokurorė atkreipė dėmesį į tai, kad šis ikiteisminis tyrimas nėra susijęs su „Metoo“ judėjimu, taigi, anot jos, šiuo atveju nereikėtų kalbėti apie siekį persekioti galimą auką.

„Kalbama apie kitus seksualinio pobūdžio dalykus asmeniniame gyvenime, kurie galbūt negatyviai vertinami. Šiuo atveju jau nereikėtų kalbėti apie seksualinį priekabiavimą, tai dažnai yra supainiojama. Dabar jau mes kalbame apie informaciją, kuri gali būti bet kokia, o šiuo atveju ji yra tokio pobūdžio, tai yra apie intymų gyvenimą, bet tai yra tiesiog informacija. Jeigu ta informacija gali apšmeižti žmogų, pakirsti pasitikėjimą juo, kas akivaizdu, kad gali šiuo atveju būti, tai dėl to ir M. Majauskas ir kreipėsi.

Tas ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas persekioti kažką, kaip dažnai bandoma sakyti, kad norima persekioti merginas, kurios išdrįso kalbėti apie seksualinį priekabiavimą. Tai nereikėtų su visu „Metoo“ painioti, nes paskui ir pasekmės visuomenei gali būti blogos, nes žmonės viską supainioja ir į tai gali žiūrėti nerimtai“, – kalbėjo A. Stankevičiūtė. 

Teisininkė: žurnalistai neatskleidžia šaltinių

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorė, advokatė Liudvika Meškauskaitė LRT.lt teigė, kad įstatymai numato, jog žurnalistams teismo sprendimu būtina atskleisti informacijos šaltinį dėl itin reikšmingų visuomenės interesų, siekiant, kad būtų įvykdytas teisingumas, tačiau iš esmės šis mechanizmas, kaip pastebėjo teisininkė, neveikia, mat žiniasklaidos atstovai savo šaltinius saugo.

„Įsivaizduokite poną M. Majauską. Jis kaltinamas nusikaltimu ir jis turi teisę žinoti, kas jį kaltina, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Bet žurnalistai paprastai tuos informacijos šaltinius saugo, jų neišduoda, prisiima baudą ar atsėdi kelias paras arešto, bet informacijos šaltinio neišduoda. Pas mus teismas kol kas nėra pritaikęs specialios bausmės už tokio nurodymo nevykdymą, bet realiai galima būtų pritaikyti atsakomybę už teismo sprendimo nevykdymą. Šiuo atveju atsako fizinis asmuo“, – kalbėjo L. Meškauskaitė.

Advokatė tvirtino, kad žiniasklaidos priemonei atsisakius atskleisti informacijos šaltinį, pats politikas gali imtis veiksmų prieš žurnalistus, tačiau, pasak L. Meškauskaitės, kyla klausimas, ar jis išdrįstų žengti tokį žingsnį.

„Jeigu visuomenės informavimo priemonė neatskleidžia šaltinio, ji prisiima visą atsakomybę. Atstovaujant M. Majauskui, galima būtų tokiu atveju tam atsakingam žiniasklaidos darbuotojui kelti baudžiamąją bylą už šmeižtą, nes jis paskleidė žinią ir neatskleidžia informacijos šaltinio, reikalauti žalos atlyginimo. Kitas dalykas, kad jis yra politikas, ir klausimas, ar jis tas priemones naudotų, nes žiniasklaida negali be politikų, o politika neturės herojų be žiniasklaidos“, – svarstė VU profesorė.