Daugiabučiame name, turinčiame dešimtis ar net šimtus savininkų, problemų ryšulys – garantuotas. Nesantaiką tarp kaimynų ypač sėja remontai. Antai mažuma pasiprašo tvarkyti namo siūles, o sąskaitą apmoka visi.

Nematei – pats kaltas

Dauguma Kauno daugiabučių namų nėra įsteigę bendrijų, todėl jų ūkį prižiūri savivaldybės paskirta administruojanti įmonė. Jos prievolė – rūpintis namo technine būkle. Nemažai daugiabučių gyventojų piktina, kad apie jų name vykusius remontus jie sužino tik gavę sąskaitas, kuriose išvardyti įvairūs atlikti remonto darbai kažkurioje kitoje laiptinėje. Tai nuotekų ar vandens stovas pakeistas, tai blokų sandūros užtaisytos.

Beveik 19 tūkst. litų. Su tokia sąskaita neseniai susipažino Ukmergės gatvės 31-ojo namo gyventojai. Blokiniame devyniaaukštyje iš viso yra 54 butai, o sienų sandūrų remontą užsisakė 13 butų savininkai. Darbai, kurių kartais nė nesimato, būdavo atliekami ir anksčiau. Pavyzdžiui, suremontuotas žaibolaidis. Kol sumos labai nesikandžiojo, gyventojai galų neieškojo. Tačiau dabar, kai kiek didesniam nei 60 kv. m. ploto butui remontas įkainotas daugiau kaip 300 litų, gyventojai subruzdo.

Apie trys dešimtys savininkų pareiškė neapmokėsiantys atliktų remonto darbų, apie kuriuos jie nebuvo informuoti ir dėl kurių su jais niekas nesitarė. Galų gale jų nebuvo tiesiogiai paklausta – gal ir jų sienos praleidžia drėgmę, pelija?

Pasirodo, žmonės turėjo reaguoti į pranešimą skelbimų lentoje arba internete, siūlantį pagalvoti apie blokų sandūrų remontą. Gyventojai teigė, kad skelbimo nematė ir apie bręstančius statybos darbus nė nesapnavo.

Jaučiasi likę už borto

„Sutinku, kad namas priklauso visiems savininkams, tačiau kodėl mano sienų neremontavo? Daugelis remonto naudos nepajus, o mokėti turi visi. Kodėl jie taip paskubėjo, kodėl mūsų neapklausė“, – piktinosi dėl atliktų darbų du namo pensininkai Viktoras Ivanauskas ir Nikola Baranovas.

Jų mintims pritaria dar apie trisdešimt kaimynų. Pensininkai tikino, kad skelbimo, kviečiančio pareikšti pageidavimus dėl planuojamo remonto, jie nematė. Gyventojai sutinka, kad namo sienas reikia remontuoti. Jei būtų žinoję apie planuojamą remontą, galbūt taip pat būtų jo pageidavę.

„Turėjo būti viešas susirinkimas, žmonėms reikėjo paaiškinti, kiek šie darbai kainuos. Apskritai, specialistai turėjo nustatyti, kurias siūles reikia remontuoti, ne tik patys gyventojai. Administratorius ignoravo visus namo savininkus“, – įsitikinęs V.Ivanauskas.

Iš vėliau jiems pateiktų dokumentų matyti, kad planuojant minėtus darbus turėjo būti atlikta gyventojų apklausa, tačiau bent jau šių dviejų butų savininkų nuomonės niekas nepaklausė.

Gyventojai įžvelgia ir daugiau namą administruojančios įmonės „Būsto valda“ nusižengimų. Antai planuose numatyta, kad bus kaupiamos lėšos namo remonto darbams, bet tai, pasakojo kaimynai, nebuvo daroma.

Šie gyventojai rado dokumentuose įvairių neatitikimų. V.Ivanauskas yra išrinktas vienos laiptinės gyventojų atstovu, tačiau sprendžiant minėtus klausimus jis nebuvo pakviestas.

Vyrai įtaria, kad siūlėms sandarinti naudotas vadinamasis makrofleksas nebus kokybiška sandarinimo priemonė, ištrupės. Tokiems darbams, V.Ivanausko žiniomis, turi būti naudojama kita, aplinkos poveikiui atspari medžiaga.

„Tai labai brangi medžiaga, tačiau kokybė – garantuota. O dabar mums nepateikia įrodymų, kokios medžiagos naudotos ir kiek jų sunaudota“, – gyventojų teisių pažeidimus įžvelgė pašnekovai. Sąskaitoje įrašyta, kad sieninės plokštės buvo hermetizuotos putų poliuretanu.

Abejoja proceso skaidrumu

Skundus kelioms įstaigoms išsiuntinėję kauniečiai mano, kad remonto darbų suma turėjo būti mažesnė, o darbai kokybiški. Be to, namas turėtų būti tvarkomas visas, o ne po lopinėlį, reaguojant į atskirų gyventojų skambučius.

Darbai atlikti 2011 m. rugsėjo-spalio mėnesiais. „Berniukai ant virvių, su flakonėliais rankose purškė siūles. Bokštelis iki 9 aukšto nepasiekia“, – pasakojo darbus stebėję gyventojai. Tačiau sąmatoje nurodyta, kad dirbo bokštelis, aukštalipių darbas neįvardytas.

„Tarp pritarusiųjų sienų sandarinimui įrašytas net 62 butas, nors tokio name apskritai nėra. Negavę sutikimo atlikti šiuos darbus jie pažeidė Civilinį kodeksą“, – pastebėjo namo vyrai.

Pasak gyventojų, apie numatomą statybos darbų pirkimą namo administratorius turi pranešti ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų ne tik interneto svetainėse, bet ir turi patikti informaciją patalpų savininkams skelbimų lentose ar įmesti pranešimus į pašto dėžutes.

Skundo autoriai įsitikinę, kad „Būsto valda“ rangovą pasirinko vienašališku sprendimu, „nepateikdama informacijos namo įgaliotiems atstovams, kas dar norėjo atlikti minėtus darbus viešajame konkurse“. Teigiama, kad tiek „Būsto valda“, tiek darbus atlikusi bendrovė „Valtsta“ nepateikė duomenų apie būtinumą atlikti minėtus darbus ir nenurodo, kaip buvo įvertinti buvę namo sienų pažeidimai.

Skunde rašoma, kad „Būsto valdos“ vadybininkas Donatas Jankevičius, paprašytas pateikti detalią „Valtstos“ darbų atlikimo sąmatą, jos pateikti nesugebėjo.

„Pradinės lokalinės sąmatos (parengtos 2011 m. birželio 10 d.) suma visiškai sutampa su darbų atlikimo akte (data nenurodyta) pateikiama galutine suma... Galima daryti prielaidą, kad iš anksto buvo numatyta, kiek darbų reikės atlikti ir kiek jie užtruks. Planuoti ir aktuoti darbų kiekiai sutapo – fantastiškas planavimas!“ – ironizuojama skunde ir abejojama šio proceso skaidrumu.

Gali skųstis nebent teismui

Skundo autoriai vadovaujasi Civiliniu kodeksu, kuriame teigiama, kad buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių priežiūros darbais arba dėl kurių nėra priimtas sprendimas patalpų savininkų susirinkime. 2 psl. >>