Lietuvos valstybinėms institucijoms reikia keliolikos mėnesių pasirengti jų įslaptintiems elektroniniams dokumentams apsaugoti, kad jie nebūtų paviešinti. Dėl vilkinamo tokio svarbaus darbo nepasitenkinimą reiškia Lietuvos partnerės paslapčių kupinoje NATO.

Nurodė Vašingtonas

Po to, kai per visą pasaulį nuvilnijo „WikiLeaks“ paviešintų amerikiečių pareigūnų slapto susirašinėjimo skandalas, Lietuvoje susirūpinta, kaip elektroninėje erdvėje saugomi įslaptinti dokumentai.

Paaiškėjo, kad apsauga beveik nulinė, visai skylėta. Dėl to nepasitenkinimą oficialiajam Vilniui pareiškė Lietuvos partnerės NATO, ypač nuo „WikiLeaks“ nukentėjusi Jungtinių Amerikos Valstijų valdžia.

Vašingtonas ne tik Lietuvai, bet ir visiems kitiems partneriams NATO konfidencialiai nurodė sustiprinti tiek savo, tiek viso gynybinio aljanso dokumentų apsaugą, pirmiausia – elektroninėje erdvėje.

Todėl pernai liepą premjeras Andrius Kubilius sudarė specialią darbo grupę ir ją įpareigojo iki šių metų balandžio pabaigos parengti Elektroninių įslaptintų dokumentų valdymo taisykles.

Pratęsė iki lapkričio

Bet beveik metų darbo grupei nepakako, kad įvykdytų premjero įpareigojimą. Bendros slaptų dokumentų apsaugos kibernetinėje erdvėje tvarkos Lietuvoje vis dar nėra.

Šiomis dienomis paaiškėjo, kad ji neatsiras ir iki šių metų pabaigos. A.Kubilius pasirašė naują potvarkį, kuriuo leido pratęsti grupės darbą iki šių metų lapkričio 30 d. Tuomet jau dirbs naujos kadencijos Seimas ir bus sudaroma nauja Vyriausybė, kuri, jeigu grupė iki to laiko baigs savo darbą, ir turės patvirtinti parengtąją elektroninių slaptų dokumentų apsaugos tvarką.

Darbo grupės vadovė, Užsienio reikalų ministerijos Administracinio departamento Įslaptintos informacijos valdymo skyriaus vedėja Natalija Bacevičienė, aiškindama, kodėl rengti šią tvarką reikia daugiau kaip penkiolika mėnesių, tvirtino, kad dirbant paaiškėjo, jog darbo yra daugiau, nei atrodė iš pradžių.

„Darbo grupė, išnagrinėjusi esamą padėtį, nutarė, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja įslaptintų dokumentų skaitmeninių kopijų administravimo, todėl turėtų būti parengti du nauji teisės aktų projektai. Tai Elektroninių įslaptintų dokumentų valdymo taisyklės ir Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių nauja redakcija“, – teigė N.Bacevičienė.

Anot jos, dėl dviejų projektų rengimo tikslingumo darbo grupė kreipėsi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją ir ši tam pritarė. 2 psl. >>