Pražiopsoti Rugsėjo 1-osios neįmanoma – prekybos centrai matomiausiose vietose jau išsidėliojo prekes moksleiviams. Nepaisant gausios pasiūlos, pirmokų tėvams išrinkti vaikui reikmenis mokyklai – tikras galvosūkis.

Kas nebūtina – palauks

"Neišgąsdinkite vaikų mokykla, nenuteikite, kad mokytis – sunku. Formuokite teigiamą požiūrį į mokyklą. Pirkti mokyklinių reikmenų eikite su vaiku, kad jis išsirinktų jam mielus, patinkančius daiktus, o ne turėtų primestus tėvų", – toks pirmasis Kauno "Atžalyno" vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytojos Irenos Plėštienės patarimas būsimųjų pirmokėlių tėvams.

Taupantieji pinigus turėtų būti atidesni, neskubėti pirkti daiktų, jei abejoja, ar tikrai jų prireiks. Geriau iš pradžių įsigyti tai, kas būtiniausia, o vėliau papildyti, mokykloje išsiaiškinus, ko reikės, o ko – ne.

Mokykliniais vadovėliais aprūpina mokykla. Ar reikės pratybų sąsiuvinių – taip pat priklauso nuo mokyklos, mokytojo. Todėl, pavyzdžiui, iš anksto įsigyti maždaug po 10 litų kainuojančių pratybų sąsiuvinių neverta.

Kokį sąsiuvinį pirkti?

Į pirmą klasę atžalą leisiantys tėvai dažniausiai vadovaujasi draugų patarimais, mokytojų pamokymais ir galiausiai savo pačių atsiminimais. Tiesa, kadaise prekių pasirinkimas buvo daug menkesnis, tad ir galvosūkis – mažesnis. Sovietmečiu būdavo prekiaujama vienodo dizaino žaliais ar violetiniais sąsiuviniais po dvi kapeikas, reikėjo tik žinoti, kiek jų pirkti.

Dabar sąsiuviniai – įvairaus kietumo ir spalvų viršeliais, skirtingos popieriaus kokybės. Kainų skalė irgi gana plati – nuo 19 iki 90 centų.

Nebe pirmus metus į mokyklą žingsniuosiančių pradinukų tėvai pataria netaupyti ir nepirkti sąsiuvinių, kurių popierius labai prastas, nes rašant parkeriu rašalas persigeria į kitą lapo pusę.

"Jei sąsiuvinio viršeliai – ploni, tai ir lapai bus ploni", – savąja kokybiškų sąsiuvinių atpažinimo formule pasidalijo kaunietė Jolanta. Mokytoja I.Plėštienė pataria atkreipti dėmesį į sąsiuvinių lapų popieriaus spalvą ir faktūrą. Jei jis pilkšvas, šiurkštokas – didelė tikimybė, kad rašalas persigers į kitą pusę. Patartina ieškoti sąsiuvinių kuo slidesniais lapais, tada parkerio plunksna geriau slysta popieriumi, o rašalas nesusigeria.

Mokytoja atkreipė dėmesį ir į sąsiuvinių viršelius. Pasitaiko, kad šie gausiai dekoruoti piešiniais, o mokyklos pavadinimui ir vaiko pavardei užrašyti vietos palikta per mažai, eilutės – per trumpos. Todėl ji savo auklėtinių tėvus ragina pirkti tokius, ant kurių viršelių – ilgos eilutės užrašui. Neprošal turėti ir segtuvą sąsiuviniams, kad jie kuprinėje nesusilamdytų.

Kompiuteris jau praverčia

Pradinukui reikia turėti bent du parkerius atvira plunksna, į kuriuos dedamos rašalo kapsulės. Labai gerai, jei ties plunksna suformuotos specialios neslidžios plokštumos, ant kurių dedami pirštai ir vaikas parkerį laiko taisyklingai.

Itin rūpestingi tėvai savo pirmokams tikrai ieškos prieš kelerius metus išpopuliarėjusių trijų briaunų pieštukų, padedančių mokytis taisyklingai laikyti, flomasterių, kuriais išsitepus, drabužiai išsiskalbia, akvarelinių natūralių medžiagų dažų, teptukų natūraliais šeriais. Jau seniai nebe tragedija, jei vaikas – kairiarankis. Beveik visose parduotuvėse galima rasti parkerių ir žirklių specialiai kairiarankiams.

Kompiuteris pradinukams nėra būtina mokymosi priemonė, tačiau nemažai vaikų, savarankiškai išmokę juo naudotis, neapsieina be jo ir ruošdami namų darbus.

"Pavyzdžiui, jei reikia aprašyti kokį nors gyvūną, vaikai susiranda informaciją internete. Jo neturintieji gali eiti į biblioteką ir tą patį daryti vartydami knygą", – paaiškino I.Plėštienė.

Kartais pradinukai, mokykloje dar nesimokę dirbti kompiuteriu, namuose kompiuteriu surenka tekstą ir atspausdina tam tikrų dalykų namų darbus. "Aš tuo būnu patenkinta, pagiriu. Reikia džiaugtis, kad vaikas naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis", – mokytoja nemano, kad kompiuteris pirmokams dar turėtų būti tabu. Vis tik vienas svarbiausių pirmaklasių laukiančių iššūkių – įgūdžiai rašyti ranka.

Kuprinė saugo stuburą

Kuprinių apstu įvairiose, net ir drabužių, parduotuvėse, kuriose yra nedidelių rankinių skyriai. Ar tai mokyklai, ar laisvalaikiui skirtos kuprinės, vien pažvelgus į etiketę, dažnai suprasti sunku. Ne ant visų prekių yra lietuviški užrašai, apibūdinantys kuprinės pagrindinę paskirtį. Kartais yra parašyta "mokyklinė kuprinė", kartais – "laisvalaikio kuprinė", o dažniausiai – tiesiog "kuprinė".

Kuprinių galima įsigyti ir už 40–50 litų, tačiau specializuotose parduotuvėse šių jų kaina siekia 100 litų ir daugiau. Moksleivių kuprinės, kurioms suteikiama trejų metų garantija ir kurios, kaip teigiama, tausoja vaikų sveikatą, gali kainuoti ir daugiau kaip 400 litų.

Ne pirmus metus kuprines vaikams perkantys tėvai pataria, kad vaikui patogiau, kai prie nugaros priglundanti kuprinė turi paminkštinimų. Tada ji su svoriu nespaudžia nugaros. Be to, kuprinė turėtų turėti plačius diržus ir patogiai atsidarantį antvožą. Patariama, kad jis nebūtų per didelis. Nors dauguma šiuolaikinių kuprinių būna su jau gamykloje pritvirtintais atšvaitais, užkabinti dar vieną nepamaišys. Tegu bus tai tarsi talismanas, lydintis vaiką į mokyklą.

Kokybiškesnių, patvaresnių kuprinių kai kurie tėvai ieško tik specializuotose rankinių parduotuvėse, nes įsigytos pigiai universaliuose prekybos centruose esą kartais nespėja ištarnauti nė vienų mokslo metų – suplyšta.

Vaikams labai svarbu, kad kuprinė būtų graži. Geriausia, kad vaikas irgi dalyvautų ją perkant. Ar verta pirkti labai brangią, bet itin kokybišką kuprinę, tėvai turėtų pasitarti su atžala. Kokybiška, bet brangi kuprinė laikys ne vienus metus, tačiau vaikui ji gali pabosti, po metų jis gali užsimanyti naujos. 2 psl. >>