Devynios dienos Afrikos pragare. Tiek ištvėrė klaipėdietis jūrininkas Anatolijus Bataščiukas, kai jį dėl rimtų širdies sutrikimų laivo įgula paliko Liberijos ligoninėje. Afrikiečiai medikai per visą tą laiką pagalbos nesuteikė. Bet jį vieną be lydinčio asmens išsiuntė namo, į Lietuvą.

Paliko Liberijoje

52 metų klaipėdietis A.Bataščiukas, chemijos produktų tanklaivio, plaukiojančio su Maltos vėliava, kapitono vyriausiasis padėjėjas, dirbo paskutinę reiso savaitę prie Afrikos krantų ir ruošėsi namo.

Netikėtai jis pasijuto prastai, tačiau laive nebuvo gydytojo. Jam davė tablečių nuo kraujospūdžio.

Nenorėdama rizikuoti jo sveikata, nes laivas turėjo plaukti Europos link, įgula A.Bataščiuką nuvežė ir paliko Liberijos ligoninėje.

„Afrikos ligoninę sunku apibūdinti. Mane pasodino priešais šaltą orą pučiantį kondicionierių, lauke buvo 35 laipsniai karščio“, – prisiminė pats jūrininkas.

Jis ilgą laiką prasėdėjo koridoriuje, tad dar ir stipriai peršalo.

„Man prasidėjo ūmi angina, glandos išsiplėtė iki kumščio dydžio. Maža to, jos buvo pajuodusios, akivaizdu, kad prasidėjo vidinis kraujavimas. O tuo pat metu vietinė publika mane tyrė, matavo kraujospūdį, temperatūrą“, – pasakojo A.Bataščiukas.

Afrikiečiai pasakė, kad širdis sveika, ir paguldė į palatą pailsėti.

Iš agento – obuoliai

„Mane paguldė į palatą ir daugiau nesidomėjo. Ėmiau dusti. Prašiau vandens, o jie man atnešdavo maisto su pipirais. Taip ir nesupratau, ar jie iš manęs tyčiojosi, ar nesuprato, ko prašau, nors kalbėjau angliškai“, – teigė A.Bataščiukas.

Afrikoje buvo kompanijos „Baltic Group International“, kuri pasamdė jūrininką šiam darbui, agentas. Jis turėjo suorganizuoti, jog A.Bataščiuku būtų pasirūpinta.

Tačiau jo rūpestis pasibaigė tuo, kad į ligoninę agentas atnešė obuolių.

„Negalėjau valgyti, negalėjau gerti, po kelių dienų man pasidarė bloga. Paskui į rankas pakliuvo mano ligos istorija. Jie buvo atlikę kraujo tyrimus, pamačiau, kad hemoglobinas nukrito iki 100“, – teigė jūrininkas.

Maža to, pažvelgęs į veidrodį A.Bataščiukas pamatė, kad jo kūnas kaklo ir krūtinės srityje pajuodęs. Kapitono vyriausiasis padėjėjas, ne kartą išklausęs ir specialius medicininius kursus, suprato, jog miršta.

„Parkritau ant grindų, netekau sąmonės, nežinau, kiek pragulėjau. Bet kai atsigavau, pradėjau rėkti pagalbos. Man dar kažkas viduje trūko ir išsiliejo kraujas. Visas kūnas buvo viena didelė hematoma“, – prisiminė jūrininkas. 2 psl. >>