Savivaldybės galėtų skirti gerokai daugiau dėmesio emigrantams ir nepalikti emigracijos problemų sprendimo tik centrinei valdžiai, įsitikinęs Užsienio reikalų ministerijos (URM) Užsienio lietuvių departamento patarėjas Giedrius Kazakevičius.

Negatyvus požiūris atbaido

G.Kazakevičius turi keletą patarimų regionų valdžiai. Pirmiausia URM atstovas pažymi, kad ministerija vykdo programas ir remia iniciatyvas, kurios stiprina ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais. Tarp tokių – "Globali Lietuva", "Migruojantys paukščiai" ir kitos. Bet, G.Kazakevičiaus teigimu, emigracija yra ne tik problema, bet ir galimybės. Savivaldos turi ne mažiau įrankių pasinaudoti emigracijos galimybėmis nei centrinė valdžia, įsitikinęs jis.

Pradėti, pasak ministerijos atstovo, reikėtų nuo pačių gyventojų požiūrio į emigrantus keitimo.

"Vienas emigrantus grįžti galinčių skatinti faktorių yra psichologinis klimatas. Dažnai manoma, kad tie, kurie išvažiavo, nenori čia gyventi, dirbti, ir tai yra blogai. Požiūris yra negatyvus, susipriešinimas juntamas net nepaisant to, kad kiekviena šeima turi emigravusių giminių ar pažįstamų. Tai niekam nepadeda: nei stabdo tuos, kurie ruošiasi išvažiuoti, nei skatina grįžti ar bendradarbiauti. Mažai tautai toks požiūris yra pragaištingas", – įsitikinęs G.Kazakevičius.

Išnaudoti visus ryšius

Anot G.Kazakevičiaus, regionai galėtų ne tik stengtis susigrąžinti savo emigrantus, bet ir išnaudoti ryšius su jais savo vietovių žinomumui didinti.

"Vietos savivalda praktiškai nesirūpina, kaip pritraukti emigrantų ekonominį potencialą, šiuos klausimus palieka centrinei valdžiai. Mūsų nuomone, šis darbas savivaldų lygiu galėtų vykti geriau", – pastebėjo URM atstovas.

Jis ragina merus ieškoti žmonių, profesionalų, kurie išvažiavo iš savivaldybės teritorijos. Įtikinus juos aplankyti tėvynę ir palaikant su jais ryšius, galima labai padidinti regiono žinomumą, mano G.Kazakevičius.

Jis priminė lietuvių kilmės JAV ekonomisto, Nobelio ekonomikos premijos laureato Roberto Šilerio atvejį, kai jis taip ir nerado laiko aplankyti senelio gimtinės Tauragės rajone, bet iš tiesų galbūt trūko iniciatyvos iš vietos valdžios. "Kas trukdo jo gimtinę reklamuoti kaip Nobelio premijos laureato gimtinę? – svarstė G.Kazakevičius ir pridūrė: – Galima surasti ir daug kitų atvejų."

Jo nuomone, tokių žmonių suradimas ir jų potencialo išnaudojimas galėtų būti kaip smulkūs projektai. "Galima rasti profesionalų, sėkmingai užsienyje dirbančius verslininkų, rengti verslo forumus, šventes, sporto žaidynes, vaikų vasaros stovyklas ir panašiai. O dabar laikomasi pozicijos, kad miesto ar rajono valdžios reikalas yra likę emigravusiojo vaikai ar tėvai, bet pats emigrantas – visai nebe jos reikalas. Taip neturėtų būti", – ragino G.Kazakevičius.

Trečdalis milijono piliečių

URM žiniomis, nuo 2000 m. iš Lietuvos išvyko 388 tūkst. lietuvių. Emigracijos augimo mastai pastaraisiais metais mažėja. Tačiau vis daugiau lietuvių vaikų gimsta užsienyje: 2005 m. jų buvo 4,5 proc., o 2011 m. – jau 15,9 proc.

Daugiausia lietuvių pagal tų šalių oficialią informaciją yra emigravę į Jungtinę Karalystę (100 tūkst.), Airiją (75 tūkst.), Norvegiją (28 tūkst). Latvijoje gyvena 13 tūkst. lietuvių, Lenkijoje – 8 tūkst., Baltarusijoje – 6 tūkst.

Lietuvių diasporą užsienyje sudaro 1,3 mln. žmonių, kurie nebūtinai kalba lietuviškai, bet vienaip ar kitaip save sieja su Lietuva. Lietuvos pilietybę turinčių užsienyje gyvenančių lietuvių yra apie 300 tūkst.