Valytojos pareigos gal solidžiai ir neskamba, bet Skandinavijoje jos vertinamos. Vidutiniškai šį darbą dirbantis žmogus per mėnesį čia uždirba nuo 2000 iki 2500 eurų. Ir tai daugiau, nei gauna, pavyzdžiui, restorano padavėja, taksi vairuotojas ar net biuro administratorė. Valai ir vargo nematai – taip sako į Norvegiją gyventi ir dirbti persikėlusios lietuvės.

Viena iš jų – Neringa Valasevičiūtė. Ši 23 metų mergina į Bergeną, antrą pagal dydį Norvegijos miestą, atvyko prieš dvejus metus.

„Čia į valytojas žiūri pagarbiai, alga tikrai gera. Viskas labai puiku. Neskaičiuojant mokesčių, gali gauti 2400 eurų per mėnesį. Gali ir dar daugiau, žiūrint, kiek valandų dirbi, kiek viršvalandžių turi“, – pasakoja Neringa.

Neringą vietiniai giria už ypač išpuoselėtą išvaizdą, gražią šypseną ir žvilgančius šviesius plaukus. Darbe ar namie – ji visada būna pasitempusi ir kvepianti mėgstamais kvepalais.

„Visos valytojos labai gražios, yra panelių, kurios baigusios mokslus – psichologiją ir t.t., bet, aišku, kaip kiekvienoje šaly, pradžia yra labai sunki“, – teigia emigrantė.

Tautietė nusuko dalį valandų

Norvegai pastebi, kad kuo toliau – tuo valytojos jaunesnės. Emigracinės bangos pradžioje daugiau atvykdavo pagyvenusios tetutės, o štai dabar jaunos studentės ar net moksleivės. Dauguma lietuvaičių net nenori girdėti jokių kitų darbo pasiūlymų, valymas joms visoms – pagrindinis tikslas. Dėl šio darbo jos pasiruošusios nueiti vargo kelius.

„Aš ieškojau darbo tris mėnesius per visokius puslapius, per visokias lietuvių sukurtas grupes. Mane priėmė dirbti lietuvė moteris – privačiai valyti namus kartu su ja. Kadangi aš neturiu [vairavimo] teisių, tai teko važinėti kartu su ja, dirbome kartu.

Su ja dirbau pusę metų, kol neatėjo vasara. Tada ji nusuko nuo manęs kažkiek valandų. Kadangi dirbau nelegaliai, įrodyti nieko negalėjau. Tuo viskas ir pasibaigė, tada pradėjau ieškotis kito darbo“, – prisimena mergina.

Lietuvių Norvegijoje priskaičiuojama tūkstančiais. Geriausios darbo vietos jau seniai užimtos, tad daug kam atvykus tenka nusivilti. Tačiau grįžti į Lietuvą tuščiomis niekas nenori, štai tada emigrantės ryžtasi sukti nelegaliais keliais. Neringos pradžia Norvegijoje buvo lygiai tokia pati – dulkėta, net nuplauta ašaromis.

„Nelabai galėjau skųstis, nes tai yra nelegalus darbas, aš nieko įrodyčiau. [...] Labai daug čia yra lietuvių, kurie vienas kitam kiša koją. Ji pasakė, kad aš per daug užsirašiau valandų už namus, nors sąsiuvinyje surašytos valandos buvo jos sudiktuotos ir ji pati lygiai tokias pačias valandas buvo susirašiusi. Bet ta pusė metų buvo gana gera pradžia – vis tiek dirbi, nesėdi namuose. Labai dažnai jaunimui būna sunku atvažiavus iškart susirasti darbą“, – pasakoja „Emigrantų“ pašnekovė.

Nesėkmingai pradėjusi gyvenimą Norvegijoje Neringa iškart nepuolė pirkti bilietų atgal į Lietuvą. Apsipratusi svetimame krašte mergina nusprendė legalizuotis ir dirbti oficialiai. Šimtai moterų iš mūsų šalies tokios darbo vietos ieškosi mėnesių mėnesius. Tačiau išvaizdžiai Neringai labiau pasisekė. Jos grožis pakerėjo įmonės, kurioje ji dabar dirba, vadovus: „Darbą gavau tą pačią dieną, šefas sakė, kad manimi labai susižavėjo.“

Jai pavyko įsidarbinti vienoje didžiausių Norvegijoje personalo nuomos kompanijų ISS. Čia dirbantys žmonės aptarnauja daugybę solidžių kompanijų. Gauna legalų atlyginimą, padorias darbo sąlygas, aprangą, visas reikiamas priemones. Tarp Neringos valomų objektų – bankas, mokesčių inspekcija, privati mokykla.