Quantcast

Emigrantė Šveicarijoje: čia gali pasirinkti, kiek ir kada dirbi

Šveicarija, kurioje šįkart lankėsi „Emigrantų“ laidos kūrėjai, ne vieną dešimtmetį iš eilės patenka į patraukliausių vietų gyventi sąrašus. Vidurio Europoje įsikūrusią šalį puošia Alpių kalnų viršukalnės, pasakiški ežerai ir preciziškai prižiūrėti miestai. Iš visų pusių ją supa Europos Sąjungos valstybės, bet pati Šveicarija Europos Sąjungai nepriklauso. Valiuta ten lig šiol – Šveicarijos frankas, kurio kursas šiuo metu – lygiai toks pats, kaip euro.

Už Lietuvą kone perpus mažesnio ploto Šveicarijoje gyventojų – daugiau kaip 8 milijonai. Maždaug 400 tūkst. iš jų namai yra Ciurichas – vokiškosios Šveicarijos dalies sostinė, kurios senamiestį skalauja Ciuricho ežeras, turbūt viena populiariausių vietų, kuriose fotografuojasi turistai.

Ciuricho universitete mokėsi Albertas Einsteinas, per Pirmąjį pasaulinį karą čia buvo apsistojęs Jamesas Joyce`as. Rašytojas tuomet yra pasakęs, kad Ciuricho šaligatviai – tokie švarūs, jog nuo jų būtų galima valgyti sriubą. Šiuo metu Ciuricho ežerą pro savo langus mato ir garsi dainininkė Tina Turner. Šio „Emigrantų“ pasakojimo herojė Rima muzikos legendą kartais sutinka gatvėje ar prekybos centre. Šveicarijoje Rima gyvena jau dešimt metų. Gyvenimą pradėti iš naujo Rimai teko net du kartus.

Darbe niekas nekontroliuoja

„Iš pradžių buvau Vokietijoje – trejus metus. Ten baigiau slaugą, išmokau vokiečių kalbą. Paskui susipažinau su savo buvusiu vyru ir atsikraustėme į Šveicariją“, – pasakoja Rima.

Iš Klaipėdos kilusi emigrantė iš pradžių dirbo padavėja restorane, paskui prieglaudoje prižiūrėjo senelius. Dabar ji rūpinasi fiziškai neįgaliais žmonėmis. Tiesa, Šveicarijoje tokio darbo sąlygos gerokai skiriasi nuo tų, prie kurių mes esame pratę.

„Rytinėje pamainoje turiu tik 2–3 pacientus. Tai tikrai labai mažai. Turiu laiko kiekvienam, galiu ir pauzę padaryti, kavos atsigerti, niekas nekontroliuoja ir nežiūri, kur tu esi ir ką veiki. Paprastai dirbu arba nuo 7 val. iki 14 val., arba nuo 16 val. iki 23 val. Tai yra septynios darbo valandos, kurios skaičiuojamos kaip aštuonios su puse, nes tai yra sunkus darbas“, – pasakoja Rima.

Dirbant nevisą darbo dieną Šveicarijoje įprasta gauti valandinį atlyginimą. Slaugės per valandą vidutiniškai uždirba nuo 27 iki 37 eurų. Šie įkainiai – vieni didžiausių pasaulyje. Naktimis mokama dar maždaug 5 eurais daugiau. Dirbdama 8 val. per dieną, per mėnesį slaugė vidutiniškai uždirba apie 7 tūkst. eurų. Šveicarai garsėja ir geromis darbo sąlygomis. Pasak Rimos, čia mažai kas persidirba.

Paklausta, kaip atrodo jos darbo diena, ką per ją veikia, moteris atsako: „Labai įvairiai. Kartais lydžiu savo klientus tiktai į koncertus arba einame apsipirkti, nes jie patys negali net savo piniginės išsiimti. Tai paprasčiausiai lydžiu juos. O kai dirbu pačioje klinikoje, tada būna labai daug slaugos.“

Tarp Rimos pacientų – daug jaunų žmonių. Pavyzdžiui, avarijose nukentėjusių motociklininkų. Pašnekovė prisipažįsta: iš pradžių buvo itin sunku bendrauti su žmonėmis, kuriuos likimas taip negailestingai nuskriaudė.

„Nesugebėdavau išlaikyti distancijos, viską priimdavau asmeniškai. Kiekvieną istoriją išklausydavau ir parsinešdavau namo. Vėliau išmoksti su tuo tvarkytis. Ta prasme dirbi empatiškai, bet stengiesi ir atstumą išlaikyti. Mes turime ir vaikų nuo 8 metų. Kadangi pati turiu du berniukus, sunkiausia matyti tėvus, kurie su šituo likimu nesusitaiko“, – neslepia „Emigrantų“ pašnekovė.

Nemokėti alimentų – blogiau nei nemokėti mokesčių

Bet vis dėlto sunkiausiu momentu Šveicarijoje Rima vadina ne darbą, o asmeninio gyvenimo griūtį. Dabar moteris – laiminga ir apsirūpinusi. Bet dar prieš keletą metų išvis nežinojo, kas laukia jos ir dviejų mažamečių sūnų. Ištekėjusi už šveicaro, ji jautėsi saugi ir patenkinta. Deja, laimę akimirksniu sugriovė žinia apie sutuoktinio neištikimybę. Lig tol lietuvė nė neįtarė, kad šveicarui yra ne vienintelė.

„Mes gyvenome labai tobulai, viskas buvo gerai, bet daug metų aš nežinojau, su kuo aš gyvenu. Jis labai daug dalykų slėpė. [...] [Apie neištikimybę] sužinojau tik maždaug po 4 metų santuokos“, – atskleidžia Rima.

Moteris sako nebegalėjusi toliau taip gyventi. Jai net bloga darėsi nuo minties, kad visi tie laimingai kartu praleisti metai iš tiesų buvo pilni melo ir neištikimybės.

„Iš pradžių jis išėjo iš mūsų buto, bet man norėjosi visiškai pakeisti aplinką. Tas butas man priminė mūsų gyvenimą, tad aš susiradau kitą butą ir išėjau iš ten“, – „Emigrantams“ pasakoja Rima.

Viena su dviem mažais vaikais. Be darbo. Be artimųjų. Beprotiškai brangioje šalyje, kur kavos puodelis kavinėje kainuoja 5 eurus, o viena vaiko diena darželyje – 100. Šveicarijos kainomis stebisi net daug mokėti įpratę skandinavai. Už kilogramą vištienos krūtinėlės čia sumokėsite apie 25 eurus, už 12 kiaušinių – 5 eurus, už vieno kambario buto nuomą tolėliau nuo miesto centro – mažiausiai 1000 eurų per mėnesį. Rima žinojo – kad išliktų Ciuriche, teks labai pasistengti.

„Aš tada, galima sakyti, visiškai nedirbau. Pirmiausiai pasikviečiau savo pusseserę pas save mėnesiui, nes man reikėjo labai daug dalykų susiorganizuoti, reikėjo darbą susirasti. Mašiną jis irgi pasiėmė, tai man reikėjo mašiną nusipirkti, nes su mažyliais traukiniais nepavažinėsi. Butą reikėjo dar susirasti. O butą, neturint darbo, susirasti Šveicarijoje nėra galimybių, nes reikia deklaruoti savo finansus, turi parodyti, kad turi, iš ko išlaikyti tą butą“, – sako emigrantė.

Pirmus du mėnesius po skyrybų, tada, kai labiausiai reikėjo pinigų, buvęs vyras savo vaikų motinai finansiškai nė kiek nepadėjo. Rima turėjo šiek tiek santaupų.

„[Vyras galvojo], kad nesusitvarkysiu viena ir kažkada grįšiu. Bet aš turėjau savo santaupų. O paskui tai jis privalėjo mokėti alimentus, nes čia nemokėti alimentų yra baisiau negu nemokėti mokesčių. Atimtų algą, areštuotų pinigus“, – teigia Rima.  

Po skyrybų susiklosčiusią situaciją Rima atsimena kaip baisiausią per visą dešimties metų gyvenimą emigracijoje. Bet tuo metu verkti nebuvo laiko. Reikėjo kuo greičiau priimti reikalingus sprendimus.

„Aš dar turėjau planą, kad mano mama atvažiuotų, tai po kurio laiko aš jai radau darbą Šveicarijoje. Ji atvažiavo ir iš pradžių gyveno pas mane, viename bute su manimi ir vaikais. Ji daug padėjo. Kai aš dirbdavau savaitgaliais, ji prižiūrėdavo mano vaikus“, – prisimena moteris.

Viena diena darželyje – 100 eurų

Vienišai mamai sunku visur. Netgi Šveicarijoje, garsėjančioje savo socialinėmis garantijomis. Problema tampa ne tik finansai, bet ir aplinkinių požiūris.

„Šveicarijoje nėra tokių darželių, kaip mes įsivaizduojame. Čia mamos pirmus metus iš tikrųjų sėdi namuose. Tu gali vesti vaiką į privatų darželį, bet viena diena vienam vaikui kainuoja 100 frankų (100 eurų). Ir dar iš pradžių reikia tai uždirbti“, – sako Rima.

Savaitgaliais, naktimis – Rima dirbo tada, kai nedirbo jos mama, kad galėtų jai palikti du savo berniukus, kas Šveicarijoje yra pakankamai neįprasta: „Seneliai čia gyvena savo gyvenimą, savo hobiais užsiima.“

Visi Ciuriche sutikti lietuviai mums pasakojo tą patį – jeigu nori pritapti prie šveicarų ir bendrauti ne tik su imigrantais, teks gerokai pasistengti. Šioje šalyje visuomenė iš tavęs pareikalaus daugiau nei kur nors kitur. Geras įvaizdis čia – svarbiau už viską. O jei esi vieniša mama, tokį susikurti labai sunku.

„Visuomenės požiūris ne koks, aš turėjau savo įvaizdį kurti iš naujo. Tada negalėjau sau leisti dejuoti ir skųstis. Visą laiką stengiausi atrodyti stipri ir savimi pasitikinti – man viskas gerai, man nieko netrūksta. Savo silpnybių negalėjau parodyti aplinkiniams.

Nesijausčiau priimta tada. Šveicarai skundų nepripažįsta. Tobula šeima, tobulas gyvenimas – problemos lieka tiktai namuose“, – pasakoja Rima.

Nuomonę šveicarai turi susidarę apie viską. Kad ir apie rytų europietes. Pavyzdžiui, šveicarėms pasirodė keista, kad pirmojo sūnaus Rima susilaukė būdama vos 23-ejų.

„Šveicarams iš karto tai asocijuoja su Rytų Europa. Tai tipiška rytų europietėms ar šiaurės europietėms. Nes šveicarės pirmo vaiko susilaukia būdamos 30–32 metų“, – sako pašnekovė.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lietuvis

Lietuvis portretas
Kas kur nori tas ten vyksta, kur ramu ir gerai, be savo tautieciu...pagarba ir gyvenimo dziugesys, kaifuoji tiesiog, kad esi vertinamas ir gali oriai gyventi. Maziau komentuokite visoki s....ka jus ismanote is vis. Tokie komentarai tik parodo, Lietuviu pavyda ir pykti, kad negyvena kaip jus tokie komentatoriai...gerkit,rodykite savo lygi ir apsimeskite, kad gyvenate gerai. LIETUVIS YRA DARBSTUS ZMOGUS, JIS BET KUR PARODYS DARBSTUMA IR TA PASTEBIS KITI....

Šaunuolė

Šaunuolė portretas
Noriu pagirti šią moterį, kuri žino ko nori, žino kaip tai pasiekti ir nepalūžta, nors daugelis jos vietoje tai padarytų. Džiaugiuosi, kad yra tokių moterų tautiečių. Sėkmės jai gyvenime.

nan

nan portretas
N Jau negalima apsiginti nuo televizijos laidų apie kvailas mergeles, išvykusias į užsienį laimės ieškoti. Šita irgi riboto proto, bjauriausia, kad vaizduoja jog jau pamiršo kalbą ir t.t. Tai patys pigiausi žmonės, nesuprantu, kodėl televizijos leidžia pinigus laidoms apie tokias kvaišas.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių