- Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš Kauno rajono kilusi Ingrida Ispanijoje gyvena jau vienuolika metų. Dešimt iš jų – Madride. „Emigrantų“ pašnekovė užsiima dviem, atrodytų, mažai susijusiais dalykais. Dieną ji – vertėja teisme, kuri stengiasi, kad lietuviai įtariamieji susikalbėtų su teisėsauga. O vakarais Ingrida tampa dainuojamosios poezijos atlikėja ir dar kuria eilėraščius.
„Aš nuo mažens buvau labai susižavėjusi Ispanija. Sakydavau mamai, kad važiuosiu į Ispaniją ir ištekėsiu už ispano. Kambaryje nusipiešiau palmes, jūrą ir kalnus. Ir daug kartų piešdavau save su gėle plaukuose – grynai tas ispaniškas stilius“, – prisimena Ingrida.
Artimieji manė, kad tai tik vaikiški svaičiojimai, kol vieną dieną Ingrida išskrido į Barseloną pagal studentų mainų programą. Ispanija merginai pasirodė lygiai tokia kaip svajonėse. Šalį ji įsimylėjo iš karto: „Nuvažiavus labai sužavi aplinka ir gal labiau idealizuoji viską, nes, kaip studentei, tau nereikia per daug galvoti, ką dirbsi, – tiesiog studijuoji ir gyveni iš stipendijos. Kita vertus, tą trauką turėjau nuo pat mažens, [...] toks nepaaiškinamas ryšys.“
Net pirmasis Ingridos elektroninis paštas buvo su žodžiu „espanola“ – „ispanė“. Nes taip ją vadindavo draugai. Ir pati mergina, grįžusi iš studijų Barselonoje, jautėsi jau tikra ispanė – pramokusi kalbą ir paragavusi vietinės kultūros.
Kitoks požiūris į amžių
„Emigrantų“ pašnekovė sako nenorėjusi gyventi pagal visiems įprastą grafiką: pirma bakalauro studijos, tada – darbas, vėliau – arba magistras, arba vaikai. Ji sako, kad būtent moterys visuomenės yra spraudžiamos į rėmus, iš jų reikalaujama tiek daug, kad net neįmanoma įgyvendinti: turi būti ir graži, ir išsilavinusi, būtinai susilaukti vaikų, spėti pakeliauti – sąrašą galima tęsti be galo.
„Norėjosi atitrūkti nuo tų reikalavimų. Pavyzdžiui, aš nestudijavau magistrantūros, man sakė – kodėl tu nestudijuoji, o aš sakiau – dar tiksliai nežinau, ar noriu tą patį studijuoti. [...] Norėtųsi, kad duotų daugiau laisvės, kad galėtum pažinti save“, – teigia Ingrida.
Ji sako būtent Ispanijoje atradusi dvasios laisvę, galinti kurti ir gyventi taip, kaip nori ji pati, o ne kažkas kitas.
Vienuolika metų svetur praleidusi pašnekovė teigia, kad baimė, ką pasakys kiti, būdinga ne tik lietuviams, bet ir kitoms tautoms. Tik ispanai jau daugiau visko matę ir gal labiau tolerantiški.
„Ispanai, pavyzdžiui, mano, kad kai tau 30 – tai prasideda tavo gražiausi metai, kai tu jau žinai, ko nori, ko ne, jau pabaigęs kažkokias studijas esi, pakeliavęs, bet realiai esi jaunas žmogus. Dar sako – kokia mergytė. O Lietuvoje 30 metų – tai jau moteris, kuri turi būti kažką pasiekusi, turi turėti butą ar šeimą – visi tie šablonai.
Ispanijoje moterys dabar mažiau tuokiasi, bet jeigu renkasi šeimą, tai maždaug nuo 35-erių pradeda vaikus gimdyti ar netgi ir vėliau. Aš esu mama, bet aš esu praktiškai jauniausia mama. Ispanės gimdo 37–38 ar 40 metų. Labai retai matysi 30 metų ispanę mamą“, – pasakoja emigrantė.
15 skirtingų veiklų
Ingrida išsiskyrusi, viena augina vaiką. Spėja dirbti teismuose, groti gitara, skambinti pianinu. Be to, išleido dvi poezijos knygas ispanų kalba, tuo daug ką nustebindama. Nes universitete ji baigė nieko bendro nei su menais, nei su teismais neturinčias turizmo studijas.
„Kažkada suskaičiavau apie 15 skirtingų veiklų, iš kurių gavau atlyginimą arba kažkokį uždarbį. Atvažiavau norėdama dainuoti, bet pabaigiau turizmo vadybą. Vis dėlto visą laiką turėjau idėją, susijusią su muzika. Nesu baigusi konservatorijos ar kažkokių specialių muzikos mokslų, bet visąlaik jaučiau meilę muzikai ir kūrybai“, – sako Ingrida.
Vertėjaudama Ingrida dažnai susiduria su lietuviais, kurie Ispanijoje pasuko ne pačiais geriausiais keliais – sulaikytaisiais ir įtariamaisiais. Ji dirba su vadinamaisiais Europos arešto orderiais.
Mano darbo esmė – tiesiog stengtis žmogui perteikti visą jam reikalingą informaciją – kad jis žinotų savo teises, kad susikalbėtų, galėtų paklausti.
„Valstybė narė prašo kitos valstybės narės perduoti sulaikytą asmenį, kad šis atsakytų už padarytus nusikaltimus. Tai būna vagystės, narkotikai, ginkluoti užpuolimai, su pinigais susijusios apgavystės. Dažniausiai gal vagystės iš visų tų dalykų“, – pasakoja moteris.
„Mano darbo esmė – tiesiog stengtis žmogui perteikti visą jam reikalingą informaciją – kad jis žinotų savo teises, kad susikalbėtų, galėtų paklausti“, – kalbėdamasi su „Emigrantais“ priduria Ingrida.
Kad lietuviai Ispanijoje garsėja nusikaltimais – jokia naujiena. Ypač anksčiau, po 2000-ųjų, kai į Ispaniją vykdavo pilni automobiliai tautiečių, žinių apie lietuvius kaip nusikaltėlius pasirodydavo itin daug. Ir kai užtarnauji šaliai blogą vardą, paskui, pasak Ingridos, labai sunku tą etiketę nuplėšti.
„Kai esi emigrantas, tai esi kaip ambasadorius toje šalyje, pagal tave vertina kitus. Pvz., mane daug kas pažįsta kaip pirmą lietuvę, sako – visi lietuviai tokie. Aš sakau – nemanau, kad visi lietuviai tokie, nes tu pažįsti žmogų, pažįsti asmenį, kuris savo gyvenimą tvarko vienaip ar kitaip, ir tu negali vertinti visos tautos“, – įsitikinusi Ingrida.
Išleido dvi poezijos knygas
Bet kai grįžta į savo namus visai šalia garsiosios Gran Via gatvės ir menininkų rajono, apie jokius nusikaltimus lietuvė nebegalvoja.
„Poezija mane lydėjo nuo pat vaikystės, aš pirmą eilėraštį parašiau būdama 6 metų. Ir mano mamytė, ir mano sesės rašė poeziją. Būdavo tarsi toks hobis. Aš rašydavau ypatingai [daug], kai emigravau, – rašymas tarsi padėdavo susitikti su savimi, išlieti visus vidinius konfliktus, kurie kyla, kai atsitrauki nuo savo šalies, kai ilgiesi savo artimųjų“, – neslepia Ingrida.
Madride 34 metų emigrantė išleido dvi poezijos rinktines. Pirmajai pasirodyti padėjo leidėjas, kitą lietuvė išleido pati.
Tiražai nedideli, bet Ingrida džiaugiasi, kad jos eiles apskritai kažkas skaito. Be to, jaunąja ispaniškai rašančia poete domisi vis daugiau žmonių.
„Pirmoji knyga buvo išleista 200 egzempliorių, o antroji visiškai neseniai – 100 egzempliorių. Ją per „Amazon“ galima įsigyti. Kol kas jos labai daug nepristatinėju, tik ambasadoje buvo pristatyta, nes tiek dėl darbo, tiek dėl asmeninių reikalų nelabai galėjau tam skirti laiko“, – „Emigrantams“ pasakoja Ingrida.
Paklausta apie sugrįžimą į Kauno rajoną, kur ji užaugo, moteris gūžteli pečiais: „Kaip sakoma, niekada nesakyk niekada, bet šiuo metu neplanuoju. Bet kai žmogus išgyvena tiek daug laiko svetur, net nesiskaito, kad grįžta: tu negrįžti, tu reemigruoji. Nes pasikeiti pats, ir, kai grįžti į Lietuvą, yra dalykų, kurie tau jau sukelia vidinį konfliktą.“
Vienuolika metų svetur praleidusi moteris mano, kad viena iš priežasčių, kodėl užsienyje gyvenantys lietuviai negrįžta namo, yra tai, kad mūsų žiniasklaidoje emigrantai susilaukia per daug kritikos. Jai atrodo, jog Lietuva, tokia nedidelė šalis, kaip tik turėtų akcentuoti, kad visi, kas išvažiavo, yra labai laukiami.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Arabų pasaulio elitą sužavėjusi lietuvė apie skaudžią išdavystę: viskas buvo tvarkoma iš anksto4
Daugiau nei dešimt metų Monake gyvenančiai gemologei, juvelyrinių dirbinių kūrėjai, verslininkei Dovilei De Angelis pavyko įsitvirtinti išskirtinėje verslo nišoje arabų pasaulyje. Jos kasdienybe tapo auksas, deimantai, platina, o ...
-
Lietuvių pora persikėlė gyventi į vieną gražiausių Tailando vietų: mums nepatiko, kur ritasi Europa22
Pažvelgus į Tomos ir Karolio Martinkų paskyras instagrame, apima didžiulis susižavėjimas ir noras keliauti. Ši jauna turistų dieviname Tailando Krabi kurorte namus atradusi šeima gyvena tikrų tikriausią svajonių gyvenimą. Tačiau dar v...
-
Aistruolės fotografės akiratyje – Šiaurės pašvaistės ir debesys1
Dvyliktus metus Norvegijoje gyvenanti Ramunė Šapailaitė juokauja: „Esu daugiafunkcė lietuvaitė: žvejoju, grybauju, užsiimu menais, fotografuoju gamtos reiškinius, o užvis dažniausiai – Šiaurės pašvaistes.“...
-
Už brazilo ištekėjusi M. Silva: mano širdis braziliška51
„Braziliją pamilau dar prieš susitikdama su būsimu vyru“, – tikina fotografė Miglė Silva. Su savo vyru brazilu Viniu ji susipažino instagrame, o šiandien pora gyvena Vilniuje ir augina ketverių dukrelę Agathą. ...
-
Viceministras: nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų užsieniečiai7
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šiuo metu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius taikomi apribojimai yra biurokratiniai, o jų kvotos realiai neegzistuoja. ...
-
Lietuvos konsulatas Čikagoje: 100 metų4
Prieš 100 metų Lietuvos Respublikos valdžia dideliam lietuvių išeivijos džiaugsmui nutarė įkurti savo konsulatus JAV. Lietuvos ir JAV lietuvių spauda pranešė, kad 1924 m. vasario 16 d. oficialiai atidarytas Lietuvos konsulatas JAV ...
-
Ispanijoje gyvenanti G. M. Višomirskytė: egzotinių gyvūnų auginimas – kaip priklausomybė3
Egzotinių gyvūnų mylėtoja Gaudrė Marija Višomirskytė su vyru Denizu ir dviem dukrytėmis prieš metus persikėlė gyventi į saulėtąją Ispaniją. Čia juos ir nuvedė meilė gamtai ir gyvūnams: pora gavo tokį pasiūlymą, koks pasitaiko...
-
Muziką ir Italiją pamilusi lietuvė pasiryžo didelėms permainoms17
Profesionali muzikantė Daiva Zeleckaitė-Diržienė prieš ketverius metus, artėjant karantinui, liko gyventi Italijoje, šalyje, kuri jai nuo mažens asocijavosi su didžiuoju menu. Dabar ji – kelionių organizatorė Apulijoje, iš p...
-
Pati renkasi, su kuo dirbti: pinigai – ne pagrindinė sąlyga, svarbiausia – tarpusavio ryšys13
Nors šiuo metu Londone dirba su ypatingais klientais, kaunietė Ingrida Michmel svajoja apie Lietuvą, į kurią pastaruoju metu atvyksta vis dažniau ir dažniau. ...
-
Saulės pasigedę lietuviai Tailande atrado naujus namus32
Įsivaizduokite, kad vieną dieną susikraunate lagaminą, pasiimate savo šeimos narius ir po dvylikos valandų skrydžio nusileidžiate Pietryčių Azijoje – Tailando karalystėje. Nes nuo šiol čia bus jūsų namai. „Mes tai padar...