- Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Airijos lietuvių sąskrydis: akimirksniu išpirkti cepelinai ir tėvynės ilgesys
-
Airijos lietuvių sąskrydis: akimirksniu išpirkti cepelinai ir tėvynės ilgesys
-
Airijos lietuvių sąskrydis: akimirksniu išpirkti cepelinai ir tėvynės ilgesys
-
Airijos lietuvių sąskrydis: akimirksniu išpirkti cepelinai ir tėvynės ilgesys
-
Airijos lietuvių sąskrydis: akimirksniu išpirkti cepelinai ir tėvynės ilgesys
Įpusėjus spaliui, didelė Airijos lietuvių automobilių vilkstinė skubėjo į Balinrobą – ten vyko kraštiečių sąskrydis. Kai kurie jų suvažiavo iš netoliese esančių apylinkių, o kiti sukorė ir kelis šimtus kilometrų, kad galėtų pajusti gimtinės dvasią. Šioje fiestoje LRT Televizijos laida „Emigrantai“ sutiko jau ne vienerius metus svetur gyvenančius kraštiečius, kurie pasidalijo prisiminimais apie kartais nelengvą emigranto dalią.
Iki pat tarpukario Airija buvo britų kolonija, žemės ūkio kraštas. O dar prieš 40 metų į Europos Sąjungą (ES) šalis įstojo kaip skurdi ir atsilikusi. Tačiau neilgai trukus dėl žaibiškai augančios ekonomikos ją imta vadinti pompastiškai – „keltų tigru“. Airijos apylinkės tapo pažadėtąja žeme laimės ir pinigų ištroškusiems atvykėliams.
Ir nors nuo ekonominės krizės Airija nukentėjo net labiau nei Lietuva, tai atbaidė tik nedidelę dalį ten dirbusių tautiečių. Lig šiol ten gyvena apie 3,5 tūkst. lietuvių, ir tai – tik oficialūs duomenys. Išgirdę lietuvių kalbą gatvėje ar prekybos centre čia jau seniai niekas nenustemba.
Naminius cepelinus išpirko per pusvalandį
Į Balinrobą lietuviai skubėjo tam, kad susitiktų su kitais emigrantais. Jau prie įvažiavimo į šventės teritoriją sąskrydžio svečius pasitiko Airijos ir Lietuvos atributika. O viduje laukė dar daugiau – lietuviškas alus, šašlykai ir net cepelinai. Pastarųjų, beje, įamžinti nepavyko – šio patiekalo neliko jau per pirmąjį šventės pusvalandį.
„Aš – vienas žmogus, ne kavinė, negalėjau namų sąlygomis daugiau išvirti, – teisinosi nuo ankstyvo ryto bulves skutusi ir 80 cepelinų pagaminusi Asta. – Labiausiai perka cepelinus, šašlykus, keptą duoną. Taip pat mūsų pagamintą naminę girą.“
Porcija Astos cepelinų kainuoja 7 eurus – apie 25 litus. Lietuvoje tai gal ir atrodytų brangu, o Airijos lietuviai pripratę prie gerokai didesnių kainų, taigi perka per daug negalvoję. Tuo metu šašlykų galima paskanauti už 8 eurus.
Į Airiją Asta su vyru atvyko prieš 7-erius metus. Abu jie dirba salotas gaminančioje įmonėje. Ji sako esanti laiminga, o paklausta, kas tą laimę atneša, teigia, kad – pinigai.
„Gal žiauriai ir banaliai nuskambės, tačiau (laimę atneša – LRT.lt) pinigai. Gali sau leisti ką nori: grįžti paatostogauti ir į Lietuvą, ir kitur, nupirkti dovanų savo artimiesiems, apipirkti save, vaikus, padėti jiems į sąskaitą pinigų, nes reikės mokytis“, – atvirauja Asta.
Pasveikinti atvyko ir ambasadorė
Pabendrauti gimtąja kalba ir įsigyti lietuviams įprastų skanėstų – to iš sąskrydžio tikėjosi tautiečiai. Jiems tai – išskirtinė šventė, kurioje apsilanko ne vienas garbus svečias. Kad ir Lietuvos ambasadorė Airijoje Rasa Adomaitienė.
„Smagu, kad šioje vietoje skamba lietuviška daina, lietuviškas žodis, pristatomi amatai, tai – nuostabi tradicija. Visiems jums linkiu gražiai pabendrauti“, – sakė diplomatė.
Airijos lietuvių sąskrydis Balinrobe vyksta ne šiaip sau. Prieš beveik 80 metų šiuose laukuose nusileido Felikso Vaitkaus pilotuojamas lėktuvas „Lituanica II“. Piloto tikslas buvo pakartoti legendinį Dariaus ir Girėno skrydį. Tik, deja, dėl gedimų teko nusileisti ne Lietuvoje, kaip planavo, o šiame miestelyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Papasakojo, kaip atrodo lietuvių gyvenimas Taivane ir kodėl bilietų atgal į tėvynę jie nesižvalgo5
Nors Taivano salos plotas panašus į Belgijos, sutikti lietuvių čia ne taip paprasta kaip Europos Sąjungos širdyje. ...
-
Arabų pasaulio elitą sužavėjusi lietuvė apie skaudžią išdavystę: viskas buvo tvarkoma iš anksto6
Daugiau nei dešimt metų Monake gyvenančiai gemologei, juvelyrinių dirbinių kūrėjai, verslininkei Dovilei De Angelis pavyko įsitvirtinti išskirtinėje verslo nišoje arabų pasaulyje. Jos kasdienybe tapo auksas, deimantai, platina, o ...
-
Lietuvių pora persikėlė gyventi į vieną gražiausių Tailando vietų: mums nepatiko, kur ritasi Europa22
Pažvelgus į Tomos ir Karolio Martinkų paskyras instagrame, apima didžiulis susižavėjimas ir noras keliauti. Ši jauna turistų dieviname Tailando Krabi kurorte namus atradusi šeima gyvena tikrų tikriausią svajonių gyvenimą. Tačiau dar v...
-
Aistruolės fotografės akiratyje – Šiaurės pašvaistės ir debesys1
Dvyliktus metus Norvegijoje gyvenanti Ramunė Šapailaitė juokauja: „Esu daugiafunkcė lietuvaitė: žvejoju, grybauju, užsiimu menais, fotografuoju gamtos reiškinius, o užvis dažniausiai – Šiaurės pašvaistes.“...
-
Už brazilo ištekėjusi M. Silva: mano širdis braziliška52
„Braziliją pamilau dar prieš susitikdama su būsimu vyru“, – tikina fotografė Miglė Silva. Su savo vyru brazilu Viniu ji susipažino instagrame, o šiandien pora gyvena Vilniuje ir augina ketverių dukrelę Agathą. ...
-
Viceministras: nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų užsieniečiai10
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šiuo metu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius taikomi apribojimai yra biurokratiniai, o jų kvotos realiai neegzistuoja. ...
-
Lietuvos konsulatas Čikagoje: 100 metų4
Prieš 100 metų Lietuvos Respublikos valdžia dideliam lietuvių išeivijos džiaugsmui nutarė įkurti savo konsulatus JAV. Lietuvos ir JAV lietuvių spauda pranešė, kad 1924 m. vasario 16 d. oficialiai atidarytas Lietuvos konsulatas JAV ...
-
Ispanijoje gyvenanti G. M. Višomirskytė: egzotinių gyvūnų auginimas – kaip priklausomybė3
Egzotinių gyvūnų mylėtoja Gaudrė Marija Višomirskytė su vyru Denizu ir dviem dukrytėmis prieš metus persikėlė gyventi į saulėtąją Ispaniją. Čia juos ir nuvedė meilė gamtai ir gyvūnams: pora gavo tokį pasiūlymą, koks pasitaiko...
-
Muziką ir Italiją pamilusi lietuvė pasiryžo didelėms permainoms17
Profesionali muzikantė Daiva Zeleckaitė-Diržienė prieš ketverius metus, artėjant karantinui, liko gyventi Italijoje, šalyje, kuri jai nuo mažens asocijavosi su didžiuoju menu. Dabar ji – kelionių organizatorė Apulijoje, iš p...
-
Pati renkasi, su kuo dirbti: pinigai – ne pagrindinė sąlyga, svarbiausia – tarpusavio ryšys13
Nors šiuo metu Londone dirba su ypatingais klientais, kaunietė Ingrida Michmel svajoja apie Lietuvą, į kurią pastaruoju metu atvyksta vis dažniau ir dažniau. ...