Šalia Kačerginės vinguriuojanti didžiausia šalyje automobilių ir motociklų žiedinių lenktynių trasa – nesenkamas lėšų grobstymo šaltinis. Prie tokios išvados gali prieiti „Nemuno žiedą“ krečiantys pareigūnai.

Buhalterija – neiššifruojama

Legendinę lenktynių trasą valdančios viešosios įstaigos „Nemuno žiedas“ vadovai pasikeitė prieš pusmetį, tačiau naujasis direktorius vis dar negali pasakyti, ar įstaiga iki šių metų dirbo pelningai, ar nuostolingai.

„Negaliu į šį klausimą atsakyti. Nauja buhalterė dirba pusę metų, bet dar visuose dokumentuose nesusigaudo“, – neslėpė „Nemuno žiedo“ direktorius Arūnas Samochinas.

„Nemuno žiedo“ buhalterinės apskaitos raizgalynės iki galo neišnarpliojo ne tik įstaigos buhalterė, bet ir auditoriai, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Prie jos dabar vargsta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnai. Jų atkapstomi duomenys verčia griebti už galvos.

„Kai išgirdau pirmuosius faktus, sakiau, kad tai šiais laikais neįmanoma. Nueita neįtikimo primityvizmo keliu. Blaiviu protu tai nesuvokiama“, – galimo grobstymo mastais vis dar negali atsistebėti „Nemuno žiedo“ steigėjo Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis.

Pažeidimų – galybė

Skandalingi skaičiai ir faktai į viešumą iškilo pernai, kai „Nemuno žiedo“ pareikalauta įsileisti nepriklausomus auditorius. Šie netruko aptikti daugybę nusikalstamos veikos požymių turinčių pažeidimų.

Paaiškėjo, kad įstaiga nė nesivargindavo falsifikuodama sąskaitas faktūras. Kai kurios sąskaitos būdavo apmokamos po kelis kartus, po kai kuriomis pasirašydavo nė neegzistuojantys žmonės.

Per porą metų vien už reklamos paslaugas atseikėta apie 6 mln. litų. Visos šios lėšos pervestos įmonei, kurioje dirba vos vienas žmogus.

„Vos ne 60 tūkst. litų per metus buvo išleidžiama taurėms ir kitiems apdovanojimams. Perkamos padangos nevažiuojantiems automobiliams, o ten, kur turėjo būti išasfaltuota aikštelė, auga žolė“, – vardijo K.Rimšelis.

Neliko jokio turto

Įstaiga vis pirko nemažai turto, bet galų gale paaiškėjo, kad ji nieko neužgyveno: nėra nei kompiuterių, nei baldų, nei telefonų. Prieš pat pasikeičiant įstaigos vadovybei, buvo susirinkta net patalynė.

Buhalteriškai buvo forminama, kad visas turtas labai greitai nusidėvėjo ir buvo pusvelčiui parduotas arba dingo.

Neoficialiais duomenimis, daug „nusidėvėjusių“ daiktų galėjo atsidurti su buvusiu direktoriumi Eduardu Jaku arba jo pažįstamais žmonėmis susijusiose įstaigose. Pasitaikydavo, kad vėliau tie patys daiktai buvo naudojami siekiant iš „Nemuno žiedo“ išlupti dar daugiau lėšų.

Pavyzdžiui, į vieną tokią įmonę nukeliavo „Nemuno žiedui“ priklausiusios radijo stotelės. Tas pačias radijo stoteles „Nemuno žiedas“ vėliau nuomojosi ir už tai jas įsigijusiai įstaigai per metus mokėjo daugiau nei po 12 tūkst. litų.

Praėjusią vasarą pasikeitusi „Nemuno žiedo“ valdžia už 10 tūkst. litų nusipirko 40 naujų radijo stotelių, kurias naudoja ne tik savo reikmėms, bet ir nuomoja kitiems renginių organizatoriams.

Dirbo be kasos aparato

Dešimt metų įstaigai vadovavęs E.Jakas darbovietės pinigais disponavo kaip savais. Jis ne kartą deklaravo pats įstaigai skolindavęs pinigus, o vėliau juos atsiimdavęs. Įtariai E.Jako veiklą vertinantys pareigūnai suabejojo, ar buvęs direktorius išties įmonei skolino lėšas.

Taip pat nustatyta, kad viešoji įstaiga ėmėsi kone bankinės veiklos. Ji suteikė 100 tūkst. litų dydžio beprocentę paskolą E.Jako sūnui Modestui Jakui. Beje, prieš 11 metų M.Jakas pats trumpam vadovavo „Nemuno žiedui“, vėliau direktoriaus pareigas perėmė jo tėvas.

Iš pareigų praėjusių metų birželį atleistas direktorius tą pačią dieną dar spėjo ištuštinti bendrovės sąskaitą. O kasos aparatą įstaiga įsigijo likus vos savaitei iki direktoriaus atleidimo. Tomis dienomis E.Jakas atleido ir daug metų įstaigoje dirbusią buhalterę. 2 psl. >>