Po kojomis girgždėjo sniegas, šaltis gnaibė nosį. Kažkur netoliese inkštė vilkai. Jautėme, kad jie sekė kiekvieną mūsų žingsnį, o mes, du žurnalistai ir medinčius, gamtos bei žvėrių mylėtojas ir žiniuonis Petras Dabrišius, artėjome prie vilkų terapijos trobelės.

Naktį vienas, tik su telefonu

Ta trobelė – tai šiek tiek daugiau nei dviejų metrų aukštyje tarp medžių iškeltas iš paprastų  lentučių sukaltas namiūkštis. Jo grindys pilnos lapų.

„Nekelia pasitikėjimo?“ – nusijuokė Petras ir paaiškino namuką įrengęs drąsuoliams, kur jie gali praleisti naktį. Tai – kitokia, ne daugeliui žinoma delfinų, bet vilkų, terapija. – Drąsuolis užlipa kopėčiomis, jas nuimu, o pastatau tik kitą dieną. Per naktį žmogus užmiršta visas problemas, banko paskolas, laikinus sunkumus."
Naktimis netoli namelio slankioja vilkai. Jie šiurpina kaukimu.

Juolab Petras leidžia namelyje būti tik vienam žmogui. Negalima pasiimti nei kačiuko, nei šuniuko, nei jokio gyvo padaro. Jokių daiktų, net prožektoriaus. Tik miegmaišis ir ypatingiems atvejams – mobiliojo ryšio telefonas.

„Juk naktį leidžiant dviese galima išgauti neįmanomą parašą arba vyras gali kai ko reikalauti iš moters“, – nusikvatojo P.Dabrišius.

Adrenalino reikia mokytojoms

Kodėl negalima pasiimti daiktų? Kartą dvi moterys atsinešė daugybę žvakių ir vos nesudegino namelio.

Kitų gyvūnėlių? Šios ypatingos terapijos ypatumas – turi būti vienas miške ir jausti vilkus.

Kai kurie gamtos ir žvėrių mylėtojai šiame namelyje puikiai išsimiega. Yra tokių, kurie nesumerkia akių, krūpčioja nuo kiekvieno lapelio šlamesio, o juolab nuo vilkų kauksmo.

„Ne kartą teko keltis naktį ir išsigandusiam, panikos apimtam žmogui statyti kopėčias, kad nusileistų iš namuko, – tai P.Dabrišius daro atklampojęs iki namelio, nešinas prožektoriumi ir šautuvu. – Vyrai neretai dovanoja nakvynę savo žmonoms, kurios tai įsimena visam gyvenimui. Beje, tokių nuotykių daugiau trokšta būtent moterys, ypač – pervargusios mokytojos.“

Kartą vienas įsiaudrinęs vyras susapnavo, kad jį pjauna vilkai. Naktį iššoko iš namuko, o pabudęs iš baimės vėl įlipo atgal.

„Gaila, kad draugai neleido čia likti vienam šveicarui – kovos su narkotikus skyriaus vadovui, – šyptelėjo P.Dabrišius. – Jis susižavėjo ir norėjo likti nakvoti, bet draugai neleido. Prie adrenalino įpratęs šveicaras žadėjo grįžti vasarą.“

  2 psl. >>