Vienas vardas – pase, kitas – realiame gyvenime. Kai kurie žinomi klaipėdiečiai neslepia, kad tokia painiava su vardais kartais įvelia į keblias situacijas.

Joninės pagal Ivaną

Politikas ir buvęs garsus sportininkas Ivanas Romanovas savo vardines šį savaitgalį švęs audringai. Draugai ir artimieji tradiciškai jį sveikins su Joninėmis.

Ivanas tikina, kad šią dieną švenčia linksmiau nei kai kurie tikrieji Jonai. Būtinas linksmybių atributas – Joninių laužas ir ąžuolų vainikai.

Nors Romanovo pase įrašytas vardas Ivanas, aplinkiniai jį nuo mažens vadina Jonu. Šis vardas prigijo, kai rusakalbio jūreivio sūnus didžiąją laiko dalį praleido kartu su seneliais.

Nuo mažens Jonu vadinamas vyras neslepia, kad šis vardas jam daug mielesnis. Tad pavadintas pase nurodytu vardu kartais patiria diskomfortą.

Kai dviratininkas dar aktyviai sportavo, kolegos jį taip pat vadino Jonu. Jie aiškino, kad šis vardas tinka labiau. Net dabar buvę kolegos sportininkai iš Rusijos vyrą vadina lietuvišku vardu.

Lietuvoje užaugęs Ivanas puikiai moka rusiškai ir žemaitiškai. Prieš keletą dešimtmečių I.Romanovas norėjo susitvarkyti dokumentus ir oficialiai tapti Jonu. Tačiau sužinojęs, kad šis formalumas užtruks pusmetį, numojo ranka.

Verslo pasaulyje – Antanas

Nelengvą mįslę dėl tikrojo vardo tenka įminti ir verslininko Antano Boso aplinkoje atsidūrusiems žmonėms, nes šeimos ir bičiulių jis yra vadinamas Algiu.

Į Sibirą 1941 birželio 14-ąją ištremti A.Boso tėvai svetimoje žemėje gimusiems vaikams buvo parinkę lietuvybę puoselėjančius kunigaikščių vardus. 1955 metais gimusiam sūnui parinktas Algirdo vardas, o daugiau nei trejais metais jaunesniam broliui – Vytauto.

Tačiau, kai susiruošusi grįžti į Lietuvą šeima turėjo užregistruoti vaikų vardus, kilo problemų. Komijos gyventojai nebuvo girdėję vardo Algirdas, tad šiuo vardu neleido registruoti vyresniojo sūnaus. Registracijos darbuotojai patys sugalvotojo vardą ir gimimo liudijime buvo įrašytas Antano vardas.

„Broliui Vytautui pasisekė labiau“, – sakė A.Bosas.

Tikrąjį, oficialųjį, savo vardą Antanas sužinojo pirmoje klasėje, kai mokytoja jį pakvietė prie lentos. Kviečiamas Antanu berniukas nereagavo, nes nuo mažens buvo vadinamas Algiu.

Tik mokytojai paminėjus pavardę gerokai nustebęs vaikas atsiliepė. Mokytojos papasakota istorija tėvams sukėlė šypseną.

Tačiau artimi draugai, žmona iki šiol A.Bosą vadina Algiu arba Algeliu, nors nėra nė vieno šį vardą patvirtinančio dokumento.

„Dabar atsiliepiu šaukiamas abiem vardais“, – šypsosi verslininkas.

Taip pat jis žino, kad su tais, kurie vadina Algiu, gali bendrauti neformaliai. O štai Antano vardas – tinkamesnis verslo pasaulyje ir viešoje erdvėje. 2 psl. >>