Balandžio 30-ąją „stuktelėjusį“ 55-erių jubiliejų Lietuvos televizija (LTV) paminėjo be pompastikos, bet pakylėta laidų kūrėjų ir vedėjų šiltų žodžių. Ir pati sau jų negailėdama.

Nacionalinė televizija nepamiršo pasididžiuoti, kad iš vieno išaugo į tris kanalus – be pirmojo, transliuoja ir kultūrai skirtą antrąjį bei išeivijai – „LTV World“.

„Per daugiau nei pusę šimtmečio pasikeitė šimtai laidų, vedėjų, 14 generalinių direktorių, atsirado spalvos, keitėsi ideologijos... Niekuomet netrūko norinčių nacionalinę televiziją pasisavinti. Tačiau ji sugebėjo išlikti savimi, nes svarbiausi buvo žiūrovai...“ – skambiais žodžiais apie savo svarbią sukaktį pranešė LTV. Apie tai, kokia buvo LTV visus 55 metus, žiūrovams pasakojo ir naujas LTV vyriausiosios režisierės Astos Einikytės dokumentinis filmas. Šventė švente, bet LTV kasdienybė ne visad auksu žiba. Ne itin pakiliomis mintimis apie ją su „TV diena“ pasidalijo laidos „Nacionalinė paieškų tarnyba“ kūrėja Palmira Galkontaitė.

– Kaip apibūdintumėte LTV šiandien, sulaukusią 55-erių?

– Jei atvirai, manau, kad tai ne patys geriausi metai LTV. Labai jau daug nestabilumo ji patyrė per... tarkim, pastaruosius 10 metų. O bet koks nestabilumas vožia per savivertę. Tokią ją ir matau – vis besiblaškančią, vis ieškančią. Kaip įtikti, kaip prasimaitinti, kaip išlikti? Visa tai anaiptol neskatina kūrybiškumo. Veikiau abejingumą tam, ką darai ir ką rodai.

– Ar tikite, kad ji sulauks dar 55-erių? Kaip tuomet LTV galėtų atrodyti?

– Tikiu. Juk turi išlikti visuomeninis kanalas. Švietėjiškas, atitinkantis įvairių visuomenės sluoksnių poreikius. Labiau nei kiti neriantis į gilumą.

Jeigu LTV bus leista mažiau priklausyti nuo kas ketverius metus besikeičiančių politinių partijų – lyderių, jeigu didžiulis administracinis šiandienės televizijos blokas bus ne saugi, garantuota priebėga sulaukti pensijos, o ims iš tiesų tarnauti kūrėjams, jeigu kūrėjams už darbą bus atlyginta tiek, kad jie liausis blaškytis tarp televizijų, sugrįš ir buvusi pagarba, o svarbiausia – savigarba ir prestižas dirbti LTV.

– Ne vienas laidų kūrėjas, pabuvęs kituose kanaluose ir sugrįžęs į LTV, sako pasijutęs lyg sugrįžęs į namus, o jūs?

– Renkuosi ne televiziją, o laidas, kurias rengiu. Tad ne televizija, o laida mane veda. O jeigu lygintume su namais... sugrįžusi radau juos gerokai nualintus. Tarsi sugrįžusi ten, kur praūžė skaudžios gyvenimo vėtros. Lyg ir atpažįsti tau buvusius brangius ir mielus veidus, tačiau skaudžiai nudiegia jų užgesusios akys. Supranti, kad matai tuos, kurie stengiasi išbūti, o ne kurti.

– Jei LTV būtų 55-erių moteris, kokia ji būtų?

– Ne tokia, kuria žavėčiausi. Stokojanti tokiam amžiui linkėtino orumo. Vis dar su ištiesta ranka. Vis dar ieškanti, kam pelningiau galėtų atsiduoti.