Vietnamo karas plačiai užmerktomis S. Kubricko akimis

  • Teksto dydis:

Pagal kultinį Stepheno Kingo romaną sukūręs ne kartą baisiausiu siaubo filmu kino istorijoje išrinktą „Švytėjimą“ (The Shining, 1980), Stanley Kubrickas ėmėsi projekto apie tikrąją karo prigimtį, kurio filmavimo darbai užtruko net septynerius metus.

„Metalinis apvalkalas“ – priešpaskutinis S. Kubricko filmas, 1999 m. jis dar sukūrė prieštaringiausių vertinimų sulaukusią seksualinę odisėją „Plačiai užmerktos akys“ (Eyes Wide Shut), tačiau mirė nesulaukęs filmo premjeros. Praėjus 20 metų po S. Kubricko mirties – balandžio 24 d. „Metalinis apvalkalas“ (Full Metal Jacket, 1987) vienam vakarui bus sugrąžintas į didžiuosius kino ekranus. Tai jau trečiasis „Pamatyk kine“ išskirtinių seansų serijos rodomas šio režisieriaus filmas. Ištikimiausi žiūrovai prisimena didelio populiarumo sulaukusias jau minėto „Švytėjimo“ bei „Prisukamo apelsino“ (Clockwork Orange, 1971) peržiūras.

Ką reiškia filmo pavadinimas?

Perskaitęs autobiografinį JAV jūrų pėstininkų korpuso veterano Gustavo Hasfordo romaną apie Vietnamo karo patirtį, S. Kubrickas liko taip sužavėtas pasakojimo stiliaus žiaurumu ir paprastumu, kad nusprendė perkelti knygą į kino ekranus. Originalus romano pavadinimas „The Short-Timers“ (1979) nurodo į JAV kariuomenėje naudotą terminą. Taip buvo vadinami 12-13 mėnesių Vietname praleidę kareiviai. Vis dėlto savo kuriamam filmui S. Kubrickas nuo pat pradžių ieškojo kito pavadinimo. Jo manymu, su karine terminologija nesusipažinęs žiūrovas, galėjo pagalvoti, kad juostoje pasakojama apie ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, o ne apie kareivius. Vartydamas šaunamųjų ginklų katalogą, režisierius susidūrė su karine sąvoka full metal jacket (FMJ), reiškiančią apsauginį kulkos apvalkalą. Apvalkalinės kulkos turi kulkos galvutę ir liemenį dengiantį apvalkalą, pagamintą iš vario lydinio arba vario lydiniu padengto plieno. Panašiai ir karinius apmokymus bei karo kasdienybę turintys ištverti kareiviai, kurie taip pat turi užsiauginti storą odą. Net ne odą, o šarvus – savotišką „metalinį apvalkalą“. S. Kubrickas nusprendė, kad ši metafora kone geriausiai atspindi filmo idėją ir verta filmo pavadinimo.

Stop kadras

Scenarijaus rašymas – tarsi automobilio surinkimo procesas

Režisierius savarankiškai parengė pradinę savo scenarijaus viziją, tačiau tolesniam jo kūrimui pasitelkė „The Short-Timers“ autorių G. Hasfordą ir Michaelą Herrą, kuriam jau teko dirbti su F. F. Coppola adaptuojant kino ekranui kitą kūrinį apie Vietnamo karą – „Šių dienų apokalipsė“ (Apocalypse Now. Redux, 1979). Beje, įkalbėti pastarąjį jam prireikė trejų metų, nes M. Herras daugiau nebenorėjo grįžti prie Vietnamo temos. G. Hasfordas yra sakęs, kad filmo scenarijaus rašymas priminė jam automobilio surinkimo procesą. Jis su M. Herru teikė savo pasiūlymus S. Kubrickui, neįsivaizduodami, koks bus galutinis rezultatas. Verta paminėti, kad scenarijus buvo keičiamas jau filmuojant ir netgi pasibaigus filmavimo darbams. Atsirado improvizuotos scenos, didžioji dalis užkadrinio balso buvo išimta, taip pat galutiniame montaže nuspręsta atsisakyti scenos, kurioje filmo herojai žaidžia futbolą su žmogaus galva.

Filmuota Didžiojoje Britanijoje

Analizuodami S. Kubricko kūrinius, vieni pabrėžia jų pretenzingumą, kiti išskiria gebėjimą praturtinti žanrinio kino konvencijas. Nepritapęs prie Holivudo standartų, iš gimtųjų Jungtinių Amerikos Valstijų jis persikraustė į Didžiąją Britaniją ir retai bei labai nenoriai iš ten išvykdavo. Dėl šios priežasties visi filmavimo darbai (išskyrus keletą antros filmavimo komandos specialiai džiunglėse padarytų kadrų) vyko ne Pietų Karolinoje ir Vietname, o – Kembridžšyre. Siekiant atkurti Azijos kraštovaizdį, buvo atvežta 200 palmių iš Ispanijos ir 150 plastmasinių tropinių augalų iš Honkongo. Visiškai subombarduotas Vietnamo miestas buvo rekonstruotas rytinėje Anglijos dalyje esančioje aplestoje dujų gamykloje. Įmonė, kuriai priklausė gamyklos pastatai, planavo netrukus ją nugriauti, todėl leido filmavimo komandai juos nekliudomai sprogdinti. „Nemanau, kad kažkas yra turėjęs tokių dekoracijų“, – pasakojo filmo režisierius.

Aktorių atranka: nuo Bruce‘o Williso iki buvusio jūrų pėstininko

Bijodamas, kad garsūs aktoriai gali atitraukti žiūrovų dėmesį nuo pagrindinės filmo temos, režisierius nusprendė jų atsisakyti. Atrankoje dalyvavo 3 tūkst. žmonių, atsiuntę vaizdo įrašus su savo prisistatymais, iš kurių 800 buvo pakviesti į bandymus. Pagrindinį vaidmenį režisierius siūlė tuo metu mažai žinomam Bruce‘ui Willisui, bet jam teko atsisakyti dėl filmavimosi darbų seriale „Mėnulio šviesa“ (Moonlighting, 1985–1989). Jūrų pėstininkų korpuse tarnavęs Ronaldas Lee Ermey iš pradžių buvo pakviestas konsultuoti filmavimo grupę kariniais klausimais, tačiau galiausiai suvaidino vieną įsimintiniausių personažų – rikiuotės instruktorių Hartmaną.

Išskirtiniai Stanley Kubricko filmo „Metalinis apvalkalas“ seansai įvyks balandžio 24 d. „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, didžiausioje salėje, ir Kaune.



NAUJAUSI KOMENTARAI

O jai visiškai tiksliai, tai...

O jai visiškai tiksliai, tai... portretas
Kvaily, (užsidėk) plieninį švarką! Čia įsakmiai patarianti liepiamoji nuosaka.

Metalinis apvalkalas :D

Metalinis apvalkalas :D portretas
Kvaily, plieninis švarkas!
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių