Quantcast

V.Baumila: kurti geresnį pasaulį reikėtų pradėti nuo savęs

Dainininko Vaido Baumilos tempai pastaruoju metu – tiesiog sunkiai įsivaizduojami. Per vasarą jaunas vyras spėjo ne tik motociklu keliauti po Indiją ar pasiruošti gyvo garso koncertiniam turui Lietuvoje, bet taip pat ir įsikurti naujuose namuose.

O kur dar neseniai patirta, planus kiek pakoregavusi kojos trauma... Tačiau  Vaidas tiesiog trykšta optimizmu.

– Ši vasara tau – kupina veiklų. Ar ruduo žada būti toks pats aktyvus, ar vis dėlto rasi laiko atsipūsti nuo darbų? – paklausiau Vaido.

– Veiklų vasarą buvo daug, bet jos visos labai mielos širdžiai. Savo namų jau labai ilgai norėjau, ieškojau ir pagaliau pavyko tai įgyvendinti. Keliauti mėgstu, tai nedidelė mano tradicija – kasmet leistis į didelę kelionę su vyriška kompanija. Šįkart motociklais keliavome po Indiją – nuostabūs įspūdžiai. Koncertai – tai man ypatingas susitikimas su klausytojais. Šiemet trauma gal kiek pakoregavo pasiruošimo planus – tačiau nuotaikos nesugadino ir su malonumu ruošėme naujus kūrinius, senų gerų dainų naują skambesį. Na, o rudenį laukia gastrolės Amerikoje, filmuojuosi televizijoje, prasidės teatro sezonas. Tai kaip čia pasakius apie tą poilsį... (Šypsosi).

– Iš kur semiesi energijos suspėti tokiais, atrodo, sunkiai žmogaus galimybėms įmanomais tempais?

– Kai darai, viskas tampa įmanoma. Susidėlioju darbus taip, kad spėčiau viską įgyvendinti ir dar liktų laiko knygoms, sportui, filmams.

– Greičiausiai nemalonu prisiminti, tačiau praėjusią žiemą turėjai skaudžios patirties – buvo atšaukti tavo planuoti koncertai. Kaip po tokių patirčių radai jėgų toliau dirbti, kurti ir džiuginti gerbėjus savo pasirodymais?

– Tai buvo gera pamoka – nepasikliauti žmonėmis ir geriau daryti patiems. Aš jaučiu atsakomybę prieš gerbėjus, kurie palaikė ir tuo sudėtingu momentu. Dėl to net nebuvo klausimų, ar organizuoti vasaros koncertinį turą – tokie susitikimai su klausytojais, artimesni nei arenose, man, tiesą sakant, kur kas labiau patinka. Koncertai – tai mano ir muzikantų grupės variklis judėti į priekį, teigiamų emocijų užtaisas.

– Scenoje esi jau dvylika metų. Ko per šį laiką išmokai apie šou verslą? Galbūt po tiek laiko jau žiūri į visą jo blizgesį kiek skeptiškiau?

– Bėgant metams apskritai į viską gal kiek skeptiškiau pradėjau žiūrėti. Šou verslas sukasi savo ruožtu, o mes, atlikėjai ir muzikantai, kuriame, repetuojame, gerai leidžiame laiką scenoje, laukiame vienos kitos peržiūros internete, apdovanojimų, arenų... (Šypsosi.)

– Jeigu tau tektų pasirinkti kito atlikėjo muzikinį albumą, kurio vienintelio turėtum klausytis iki gyvenimo galo, koks albumas tai būtų?

– Muziką renkuosi pagal nuotaiką, klausau daug ir įvairios, tad tikriausiai ant kurio gabalo užstrigtų plokštelė, to ir tektų klausytis.

– Kurie muzikos pasaulio vardai – didžiausi tavo autoritetai?

– Man patinka labai įvairi muzika, skirtingi atlikėjai – stebiu, klausau, analizuoju. Vieni traukia tembru, balsu, skambesiu, kiti –  muzikinėmis paieškomis, kokybišku produktu. O kartais vien charizma scenoje gali pavergti.

– Tavo naujoji daina "Tai buvai tu" sulaukė, galima sakyti, žaibiško populiarumo. Dainos tekstas – itin jausmingas, intymus. Ar manai, kad bet kokios kūrybos sėkmės formulė – atvirumas? Galbūt yra ir kitų hito kūrimo paslapčių?

– Apskritai į muziką, į dainas, susideda labai daug istorijų, pasakojimų. Įtakos turi tiesiog gyvenimas – niekada nežinai, kokia emocija, kelionė, jausmas ar pamatytas filmas gali ir tavyje kažką įkvėpti. Į kūrybą sudedu save, atvirai toks, koks esu, – ir visuomet su komanda ieškome geriausių muzikinių sprendimų, kokybiško skambesio – klausytojams pateikiame išieškotą kūrinį, kai jau patys esame patenkinti rezultatu. Matyt, tai pajaučia ir klausytojai. "Tai buvai tu" išties kūrėsi lengvai, matyt, buvo daug jausmų (šypsosi).

Koncertai – tai mano ir muzikantų grupės variklis judėti į priekį, teigiamų emocijų užtaisas.

– Šios dainos klipe filmavaisi kartu su mylimąja Monika, palyginti neseniai įsigijote augintinį – spanielių veislės kalytę Bitę. Sakoma, kad poros kartu auginamas gyvūnas – pirmas žingsnis į tikrą tėvystę. Gal jau turite minčių apie santuoką ir šeimos pagausėjimą?

– Kol kas džiaugiamės vienas kito ir Bitės draugija – visiems kartu mums smagu, gera. Neskubiname įvykių – viskam ateina laikas.

– Bent jau iš šono kartu atrodote labai laimingi ir įsimylėję. Papasakok, kaip judu susipažinote ir kada pirmą kartą supratai, kad iš tiesų myli šią merginą?

– Tai suprasti galima kasdien, kai yra netikėčiausios situacijos. Abu esame meilūs, mėgstame apsikabinimus. Kartu daug juokiamės, nepriimame visko labai rimtai – mes tiesiog puikiai leidžiame laiką drauge. Matyt, tai mūsų santykius ir stiprina.

– Esi tituluojamas vienu žaviausių Lietuvos pramogų pasaulio vyrų. Šiuo metu tavo ir mylimosios santykiai sėkmingi, vis dėlto būtų įdomu sužinoti, kokias savybes turinčios moterys dažniausiai patraukia tavo dėmesį? O kokia moteris niekada nebūtų turėjusi šansų užkariauti tavo širdies?

– Visos turėjo lygius šansus… (Šypsosi). Linksmos, protingos, saviironiškos, draugiškos, natūralios. Niekada nežinai, kada kokia žiežirba įsidegs. Bet man svarbu, kad mane palaikytų kūryboje ir suprastų gyvenimo būdą – vakariniai koncertai, kelionės...

– Ko prieš dešimt metų nežinojai apie meilę, ką žinai šiandien?

– Ji yra įvairių formų ir pavidalų.

– Šią vasarą leidaisi į gan rizikingą avantiūrą – kelionę motociklu po egzotiškąją Indiją. Papasakok, kas paskatino šiai idėjai? Kokie didžiausi kelionėje patirti iššūkiai?

– Tikriausiai pats pavojingiausias įvykis buvo, kai užstrigome Khardungla perėjoje 5 km aukštyje. Užpustytas sniego pūgos kalnas neleido judėti iš vietos, aplink nebuvo nė gyvos dvasios. Teko stumtis motociklus, naudoti paskutinius jėgos išteklius ir galvoti apie išgyvenimą. Jei ne indų armijos pagalba ir jų traktoriai, išsklaidę sniego pusnis, tikriausiai būtume nepasiekę viršūnės.

– Kas Indijoje tau paliko didžiausią įspūdį?

– Kelionė po Indiją buvo kupina įspūdžių, vingiuotų ir duobėtų kelių, sraunių upių, sniego griūčių ir beprotiškų aukščių. Keliavome motociklais, tad išvydome dieviško grožio peizažų – išliko daug prisiminimų ir nuotraukų.

– Esi žurnalistams pasakojęs, kad ateities planuose – ne mažiau ekstremalios kelionės į Boliviją, Afriką. Kaip į tokias tavo avantiūras reaguoja artimieji? Vis dar primena būti atsargesniam ar jau susitaikė su pomėgiu ieškoti adrenalino?

– Be abejo, jaudulio būna, sulaukiu nerimo žinučių, turiu prisiduoti, kur esu ir kaip viskas einasi. Bet artimieji kartu ir palaiko – žino, kad kelionės yra mano gyvenimo būdo dalis, jos gerai išvėdina galvą, įkvepia kūrybai ir kitiems darbams, sprendimams.

– Mėgsti keliauti, pažinti naujas kultūras. Galbūt jau yra koks nors pasaulio kampelis, kurį žemėlapyje esi pasižymėjęs "būtinai aplankysiu"?

– Kaip jau esu minėjęs, norėčiau motociklais keliauti po Afriką, Pietų Ameriką. Su kelionių bičiuliu vis dar planuoju kilti į kalnus. Galbūt pavyks keliauti į "Misija: Sibiras" – labai norėčiau.

– Savo socialinių tinklų paskyrose nevengi pasisakyti visuomenei aktualiomis temomis. Ko, tavo nuomone, šiandien labiausiai trūksta pasauliui, kad jis būtų geresnė vieta?

– Jacksono (juokiasi). O jei rimtai – kad kiekvienas pradėtume nuo savęs – imtumėmės veiksmų ir kurtume geresnį pasaulį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vsd

Vsd portretas
Baumila Vidmantas. 1957.

LT

LT portretas
Jo tėvas buvo KGB SSSR saugumo karini kas. Tardytojas. Dabar "advokatas." Iš to ir "nepasikliauti žmonėmis". Šlykštu.

pats pradek nuo saves

pats pradek nuo saves portretas
as parukes numesiu nuoruka gatvel ,a pakelsi pats ,ar tau nerupi LT gamta, as tai gal nemanau nuo saves pradet , o pats ar isdrysi svetima kancara pakelt? manau kad ne , sudo malimas tik...
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių