Kaip vairavimo kursai

A.Simonavičiūtė gimė ir augo Kaune, šis miestas jai visada patiko. Ją supo krepšinį mylinti šeima – dėl šios priežasties, pasak pačios oreivės, ir kilo azartas varžytis. "Nuo mažens buvau smalsi, stengiausi išbandyti kuo įvairesnius užsiėmimus. Labiausiai patiko menai ir sportas. Oreivystė sujungia abi šias sritis, čia daug romantikos, grožio, stiprus artumo su gamta pojūtis", – pasakoja mergina.

Oro balionais ji susidomėjo ne iš karto. "Viskas prasidėjo, kai susipažinau su savo sužadėtiniu. Prieš vienuolika metų oro balionų varžybose Birštone drauge su juo skridau pirmą kartą. Šio vienintelio skrydžio užteko, kad atsirastų noras savarankiškai pilotuoti oro balioną", – prisimena A.Simonavičiūtė.

Ji sako, kad mokymosi skraidyti oro balionu procesas labai panašus į automobilio vairavimo kursus. "Pirmiausia reikia pasitikrinti sveikatą, tada lankyti paskaitas, išlaikyti mokyklinius ir valstybinius aštuonių disciplinų teorijos egzaminus. Gavus mokinio licenciją, galima pradėti mokytis skraidyti kartu su instruktoriumi, o paskraidžius 16 valandų ir įvykdžius bent vieną savarankišką skrydį, laikyti skrydžio egzaminą kartu su egzaminuotoju. Išlaikius egzaminą lieka džiaugtis nauja piloto licencija", – aiškina patyrusi oreivė.

Nepigus malonumas

Pasak A.Simonavičiūtės, ne tik oreivystėje, bet ir visoje aviacijoje dažniau skrydžiais susižavi vyrai, tačiau Lietuvoje piločių moterų yra bent 20 proc. – tai išties nemažas skaičius. Orlaivį paruošti ir supakuoti reikalinga 3–4 žmonių komanda, tačiau pats valdymas jėgos nereikalauja. Dėl šios priežasties sporto šaka puikiai tinka moterims.

Oreivystė yra nepigus malonumas. "Turbūt sunkiausia šiame sporte išspręsti finansinius klausimus. Naujas oro baliono komplektas kainuoja nuo 60 tūkst. eurų. Nuosavo neturiu, todėl tenka nuomotis arba skolintis. Oreivystė atsieina nepigiai, tačiau tam taupau visus metus ir vietoje atostogų kurortuose renkuosi dalyvavimą varžybose – tai man yra geriausias poilsis ir prasmingas pinigų panaudojimas", – atvirauja tituluotoji oreivė.

A.Simonavičiūtei labiausiai patinka oro balionų sporto įvairiapusiškumas, mat su šia viena priemone galima patirti daugybę skirtingų įspūdžių. "Skraidant su keleiviais labiausiai džiugina pirmą kartą skrendančiųjų reakcijos. Dalyvaujant varžybose smagu bendrauti su bendraminčiais, dalytis skrydžio įspūdžiais su kolegomis. Tai yra unikalus būdas pažinti kitas šalis. Dažnai į nusileidimo vietą prisirenka susižavėjusių smalsuolių."

Didžiuojuosi atstovaudama savo šaliai tarptautinės varžybose. Mes, lietuviai, maža tauta, tačiau oreivystėje dėl savo pasiekimų esame elito gretose.

"Man patys gražiausi rytiniai skrydžiai Lietuvoje: upių vingiai, ūkanoti ežerėliai tarp miškų, laukiniai gyvūnai... Kitose šalyse stebina įvairovė, pavyzdžiui, Vietname: pakildavome iš miesto – nuo asfalto, praskrisdavome jūros kampu ir nusileisdavome dykumoje. Ne mažiau įsimintini yra skrydžiai žiemą – pakilimai virš debesų ir grupėse tarp kitų oro balionų išties nuostabūs", – iš oro baliono labiausiai žavinčiais reginiais dalijasi A.Simonavičiūtė.

Lietuva – elito gretose

2014 m. pasaulio oro balionų sporto moterų čempionate A.Simonavičiūtė pelnė bronzos medalį, o 2017 m. buvo įvertinta kaip antra geriausia oreivė Europoje. Pasiekti rezultatai – įdėtų pastangų atspindys, sako ji. "Labai džiaugiuosi, kai pastangos būna įvertintos, o kai kas nors nepasiseka, išanalizuoju padarytas klaidas ir stebiu, kur dar reikėtų pasitempti. Didžiuojuosi atstovaudama savo šaliai tarptautinės varžybose. Mes, lietuviai, maža tauta, tačiau oreivystėje dėl savo pasiekimų esame elito gretose", – šypsosi A.Simonavičiūtė.

Šiuo metu mergina ruošiasi dalyvauti pasaulio moterų čempionate, kuris vyks Lenkijoje, Nalenčiove. "Žinoma, tikiuosi geriausio. Stengsiuos kuo geriau atlikti užduotis. Kas žino, gal ir pavyks parvežti į Lietuvą aukso medalį. Pats aukščiausias pasiekimas, apie kurį pasvajoju, – tai bendras (vyrų ir moterų) pasaulio čempionatas. Jei šiais metais moterų pasaulio čempionate rezultatai bus geri, būtinai ruošiuosi bendram pasaulio čempionatui, kuris vyks dar po poros metų", – planais dalijasi A.Simonavičiūtė.

Visiems, kurie nori, bet nedrįsta mokytis skristi oro balionu, Agnė pataria pradėti domėtis šia sporto šaka, ieškoti bendraminčių, pabūti žemės komandos nariu ir galiausiai užsirašyti į oro balionų pilotų mokyklą. "Svarbiausia pasikliauti savimi, nebijoti svajoti ir neskubant nuosekliai siekti savo tikslų", – skatina ji.

Lietuvės oreivės nenusileidžia vyrams

Patyręs oreivis Žydrūnas Kazlauskas įvairius su šia sporto šaka susijusius renginius ir čempionatus organizuoja nuo 1991 m. Tačiau moterų oreivių čempionatai pasaulyje pradėti rengti tik nuo 2010 m. Nuo to laiko įvyko keturi tokie čempionatai, o Ž.Kazlauskui Lietuvoje teko organizuoti vieną iš jų.

Pasak jo, lietuvės – išties stiprios oreivės. "Manyčiau, kad pačios prieškario aviacinės tradicijos Lietuvoje buvo stiprios. Oreivystės, kaip aviacijos šakos, plėtra dar šiek tiek prieš nepriklausomybės atgavimą, 1989-aisiais, daugiausia įvyko dėl šio sporto patriarcho Gintaro Šurkaus pastangų. Oreivystė tada populiarinta ne tik tarp vyrų, bet ir tarp moterų.

Šis aviacinės tradicijos pradas tikriausiai ir užaugino ne tik puikius oreivius vyrus, bet ir ne mažiau šaunias oreives moteris. Lietuvos vyrai šiandien pasaulyje skina laurus, moterys nė kiek neatsilieka. Sakyčiau, kad lietuvės oreivės tikrai yra užsispyrusios asmenybės. Ir ne tik tos, kurios yra pelniusios aukščiausius apdovanojimus", – įsitikinęs Ž.Kazlauskas.

Jis priduria, kad norint būti geru oreiviu labai svarbus atkaklumas, tikslo siekimas, įgūdžiai, be galo daug treniruočių ir komandinis darbas, nes oro baliono pilotas dirba ne vienas – daug padeda ir žemės komanda.