Quantcast

R. Žilinskas: tėvas su viela mane prilupo taip, kad nuo kūno smuko oda

  • Teksto dydis:

Rokas Žilinskas dėl bėdų su alkoholiu, kaip jis pats sako, yra pabuvojęs pačiame pragare. Kova su velnio lašais iki šiol nėra galutinai laimėta. Tačiau šį pirmadienio vakarą 20.20 val. per LNK televizijos gyvenimo būdo žurnalą „Nuo.. Iki...“ garsus žurnalistas ir politikas itin atvirai kalbės ne tik apie patirtas gyvenimo duobes dėl alkoholio, bet ir pirmą kartą viešai papasakos apie patirtą jau mirusio tėvo smurtą ir visai nevaikiškus išgyvenimus, kai, būdamas vos penkerių, bandė apginti mamą nuo tėvo kumščių.

„Penkiametis bandydavau mamą  apginti, gaudavau į nosį taip, kad tekdavo perskristi visą mūsų 100 kvadratų butą senamiestyje. Jis  mane žiauriai bausdavo. Diržu, viela. Tie epizodai iš vaikystės yra labai, labai giliai įsirėžę mano atmintyje ir dabar man jau nebeskauda.

Vieną kartą tėvas į namus atnešė  pasiskolintą labai gražiai įrištą maldaknygę. Man, vaikui, nesuprantančiam, kas yra Dievas, kas yra bažnyčia, kas toje maldaknygėje yra parašyta, labai magėjo ją parodyti močiutei ir aš nusivežiau ją į svečius. Ji paprašė pasilaikyti, pasiskaityti. Kai tėvas aptiko, kad namie nėra tos maldaknygės, aš buvau priluptas viela taip, kad man oda nuo kūno smuko.

Nemanau, kad tai mane suluošino kaip žmogų. Esu visiškai patenkintas savimi tokiu, koks aš užaugau, aš užaugau neblogas žmogus, dėl to aš jo nekaltinu“, – atvirame interviu prisipažins Rokas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

raimundas

raimundas portretas
Čia kas - to "garsaus žurnalisto ir politiko" priešrinkiminis piaras ?

Juna

Juna portretas
Mama turėjo bėgti su vaiku kur nors, bet kur. Tėvas visiškas ligonis, manau, kad jį (tėvą) patį vaikystėje mušė. Čia pasekmės. Tokie dalykai niekada nepasimiršta. Mane pačią vaikystėje, o vėliau ir ankstyvoj paauglystėj dažnai mušdavo, bet ne taip žiauriai. Niekas niekur nedingsta, vaikystėje tėvų padarytas žaizdas vėliau labai sunku išsigydyt. Ir niekam to patirto skausmo nepapasakosi, nes tie, kurie turėjo juos mylinčią šeimą ar bent jau kažkokią, bet nenaudojančią brutalaus fizinio, psichinio smurto, nesupras kaip taip iš viso įmanoma, nepatikės, kaip taip dar būna.Tokie,traumuoti vaikystėje žmonės,niekada nebus tokie kaip kiti, bet jie juk netampa dėl to blogesniais ar geresniais žmonėmis. Tiesiog tokia karma.Galbūt dėl to ir išsižadėjot savęs kaip tikro vyro, nes nenorėjot tapti tokiu kaip tėvas, smurtautoju.Tai pasamoniniai dalykai.Mažas berniukas, matydamas, kaip tėvas skriaudžia jo mylimą mamą, gali atmesti tėvo pavyzdį, pasišlykstėti juo.Ir pasirinkti būti tokiu kaip mama.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių