Juokai gimsta Odesoje

Ne vienas, nors kartą lankęsis Odesoje, pastebi išskirtinį vietinių odesiečių humoro jausmą.

Klaipėdietis Mindaugas atsiminė susidūrimą su senyvu vyriškiu.

Ieškoję kur apsistoti lietuviai pasiteiravo praeivio, gal jis žino, kas nuomoja kambarius.

Žilstelėjusio senuko atsakymas privertė prunkštelėti: "Jums reikia kelioms valandoms? Būsite septyniese? Nes žinau tik dviviečių."

"Ne veltui sakoma, kad odesiečiams būdinga būsena yra humoras. Tai patyrėme savo kailiu. Vietinių humorui sunku rasti lygių", – šyptelėjo pašnekovas.

Odesiečių anekdotai garsūs visoje rusiškai kalbančioje Europos ir Azijos dalyje. Net yra sakoma, kad juokai gimsta Odesoje.

"Jei mėgstate satyriko Michailo Žvaneckio humorą, tuomet suprasite, apie ką kalbu. Tai vaikščiojantis aforizmų rinkinys. M.Žvaneckis, kaip sakė Vytautas Šapranauskas, juokauja intelektualiai. Turi būti pakankamai išprusęs ir gudrus, kad suprastum, apie ką jis kalba", – aiškino klaipėdietis.

Labiausiai humoro jausmo nestokoja taksi vairuotojai.

"Kol nuvažiuoji iš vienos vietos į kitą, gali apsiverkti iš juoko, nesuprasi, kada jie kalba rimtai, o kada juokauja. Tikriems odesiečiams tokia bendravimo forma yra savaime suprantama, tarsi natūrali būsena. Įsivaizduokite, vienoje kavinukėje už barščius sumokėjau pusantro euro, o kitą dieną – jau du. Iš smalsumo paklausiau padavėjos, kodėl sriuba praėjusį kartą buvo pigesnė, tai ji man atšovė: "Kad dar kartą sugrįžtumėte."

Paminklas kyšiui

Mindaugas taip pat atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis, o gal net ir visi gatvių pavadinimai Odesoje – moteriškos giminės.

Taip pat tai vieta, kurią užaugusieji Sovietų Sąjungoje žino kaip Ostapo Benderio, Kisos Vorobjaninovo, legendinių Odesos žydų, "Briliantinės rankos" herojų gimtąjį miestą, kuris visada asocijuodavosi su apsukrumu, kontrabanda, romantika ir laimingomis pabaigomis.

Mieste net yra paminklas, skirtas kyšiui, kurį apelsinais nuo Odesos gyventojų gavo Rusijos caras.

Taip jau susiklostė istoriškai, kad daugiausia čia gyvena ukrainiečių, rusų, bulgarų ir žydų. Pastarųjų kultūros įtaka itin jaučiama mieste ir suteikia jam ypatingą koloritą.

"Gidė pasakojo, jog Odesa visais laikais buvo kosmopolitinis miestas, čia visuomet gyveno daugybė etninių grupių. Iki karo Odesoje buvo įsikūrusi viena didžiausių žydų populiacijų Europoje, tačiau per karą žydai paliko miestą arba buvo sunaikinti. Tuomet jų vietą užėmė naujakuriai rusai", – perpasakojo Mindaugas.

Tiesa, Odesoje laiką leidę lietuviai pastebi, kad turistų gausiai lankomame mieste trūksta tvarkos.

"Dar yra nedidelis "bardakėlis", bet priešingai nei kituose Ukrainos miestuose, vykstančio karo įtampa beveik nejaučiama. Nors pernai miesto centre vaikštinėjo daug apsaugininkų, kareivių, saugumiečių, jaučiausi labai saugiai, nepastebėjome nieko panašaus į konfliktą", – pabrėžė Darius.

Kai kurie pašnekovai atkreipė dėmesį, kad miestas po truputį tampa komercinis, o žmonės nebe tokie nuoširdūs, kokie buvo anksčiau, pradeda vaikytis pinigų.

Todėl nenuostabu, jog po kelerių metų nuvažiavęs ten pasijausi lyg ukrainietiškoje Palangos versijoje.