- LRT televizijos laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant Naujųjų metų šventei su optimizmu pasižadame kitąmet nuveikti daugybę darbų, tapti geresniais. Deja, dauguma šių užsibrėžtų tikslų lieka tik pažadais. Psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė tikina, kad nežinodami, kaip įgyvendinti naujamečius tikslus, savimi galite nusivilti dvigubai, ir pataria, ką daryti, kad taip nenutiktų.
Kasmet bent mintyse sukuriame sąrašą pažadų, kuriuos neva uoliai pradėsime įgyvendinti jau nuo sausio 1 d. Tarp šių pažadų – ir siekis pradėti sportuoti, ir nevalgyti vakarais, ir išmokti užsienio kalbą, ir t. t. Psichologų teigimu, tik 12 proc. tokių pažadų išpildomi.
Pasak psichologės G. Petronienės, norint, kad naujametis pažadas virstų realybe, reikia jam suplanuoti laiko. Pavyzdžiui, jei jūsų tikslas yra pradėti sportuoti, turite nuspręsti, ko atsisakysite ir kaip rasite laisvo laiko naujam užsiėmimui. Pasak specialistės, tai gali būti ir laiko, praleidžiamo internete ar su tam tikrais žmonėmis, ribojimas.
Pokyčiams psichologė pataria pasiruošti.
„Tarkim, jei jūs žadate pradėti sportuoti ar laikytis dietos, reikėtų pagyventi, pabūti su ta mintimi kurį laiką, ruoštis tam momentui. Galvoti, kad dabar galiu dar valgyti, kiek noriu, bet vėliau nebegalėsiu. Pasakyti kuo daugiau žmonių, kad jūs tai ruošiatės daryti, nes, visų pirma, jie jus palaikys ir klaus, kaip sekasi. Antra, bus gėda juos nuvilti“, – vardija G. Petronienė.
Taip pat patariama numatyti sau apdovanojimą, jei pažadas įgyvendinamas sėkmingai, ir sugalvoti nuobaudų, kai nusižengiama susikurtoms taisyklėms.
Apie duotus pažadus reikia sau priminti kuo dažniau. Tam tinka ir lipnūs lapeliai, ir šiuolaikinės technologijos.
„Labai geri mūsų mobilieji telefonai: jie gali tris kartus per dieną mums „išmesti“ žinutę – mažiau žiūrėk į „Facebooką“, ar neužmiršai pasirūpinti savimi? Kai kurie klientai tiesiog užsirašo „meilė sau“, – sako psichologė.
Vis dėlto pasitaiko, kad, iš pradžių uoliai vykdę savo pažadą, mes viską metame ir grįžtame prie senų įpročių.
„Jei kažką nusprendei daryti, tai reikia daryti be išlygų. Jei sportuoti, tai sportuoti, net jei blogai jautiesi, nemiegojai naktį, net jei tau vos pakilusi temperatūra, vis tiek turi eiti ir sportuoti. Kad nebūtų taip, jog šiandien gera nuotaika, o rytoj bloga, ar susigalvojau pats savo savijautą. Turi apgalvoti situacijas, kai gali paslysti, ir iš anksto joms pasiruošti, pavyzdžiui, ką darysiu, jei mane pakvies į vakarėlį, – ar aš eisiu tą vakarą sportuoti, iš anksto apsvarstyti, kad tokios situacijos neišmuštų iš pusiausvyros“, – siūlo psichologė.
Svarbiausia nepasidaryti begalinio sąrašo, o išsirinkti vieną konkretų ir realiai įgyvendinamą tikslą. Tuomet neteks nusivilti savimi ir bus lengviau tą pažadą įgyvendinti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?2
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...