– Vėl – televizija, viešumas, nauja karjeros banga?

– Mane pakvietė į naują projektą. O televizija daro stebuklus ir čia viskas vyksta labai greitai.

– Einate dvasiniu, šviesos keliu. Buvote pasitraukusi iš viešumos, o dabar vėl žengėte į slidų taką, kuriame jus gundys ego, karjera, dėmesys, tuštybė, puikavimasis ir kitos jėgos.

– Yra to čia, yra. Bet aš jau atsirinkusi. Nenoriu taip drąsiai teigti, bet esu prisilietusi prie gyvenimo vertybių, atsirinkau, kas man svarbu, ko noriu. Be to, man jau ne aštuoniolika. Tačiau taip, aplinka daro įtaką, tokia mano profesija – vakarinis darbas, šou pasaulis. Kol kas galiu tai suderinti. Bus labai sunku – to atsisakysiu.

– Gyvenimo ratas sukasi. Nebijote, kad grįš Neringa iš praeities?

– Samsara, tai yra gyvenimo ratas, egzistuoja, bet yra priemonių, kaip iš to rato ištrūkti. Ir aš nebijau. Laikausi moralės principų. Stengiuosi išlikti žmogumi, o ne būti zombiu.

– Atsitiktinumų nebūna. Į dvasinį gyvenimą žmogus dažnai žengia gavęs skaudžią pamoką, patyręs lūžį, po kažkokio ypatingo įvykio. Kas keistis paskatino jus?

– Aš taip pat netikiu atsitiktinumais. Mano gyvenime viskas įvyko savaime. Tikiu, kad žmogus gimsta ir atsineša savo likimą. Prieš šešerius metus man astrologė sakė, kad mano kelyje laukia didelis dvasinis pasikeitimas. Tuomet pagalvojau – kokia nesąmonė, kas tai gali būti?! Bet kai pasidaviau gyvenimo tėkmei, viskas įvyko natūraliai, sutikau tinkamų žmonių. Jei nebijai pokyčių, tave įtraukia ir tu pasirenki kažkokį savo kelią. Nuo vaikystės mane sąmoningai traukė sakralūs ir dvasingi dalykai, religijotyra. Turbūt atėjo laikas, kai panorau ir nusprendžiau rinktis.

Tikiu, kad žmogus gimsta ir atsineša savo likimą.

– Nuostabu prabusti, suvokus vertybes, gyvenimo pilnatvę, jo tikrumą ir natūralumą, nepatyrus skausmingų pamokų.

– Skausmingų potyrių buvo, bet jų nesureikšminu ir priimu natūraliai. Šioje planetoje nerasime žmogaus, kuris neišgyveno skausmo ir nemalonumų. Bet tai – dalis gyvenimo. Neseniai sulaukiau pastabos, kad esu paviršutiniška ir lengvabūdiška. Labai nustebau, nes mano gyvenimas nebuvo lengvas ir tokia nesu.

– Kažkam keista matyti ne susiraukusį, ne kančios perkreiptą, bet nuoširdžiai besišypsantį ir gyvenimą geriantį žmogų?

– Gal mano išorė apgaulinga? Bet taip pasakė viena Lietuvos... hm... vadinamoji žvaigždė.

– Jums skausminga prisiminti praeitį?