Quantcast

Maskvoje gyvenanti aktorė V. Kutavičiūtė nebijo trenkti durimis

Aštuonerius metus Maskvoje gyvenanti 28 metų kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus anūkė, aktorė Vilma Kutavičiūtė, dirbanti tarp garsiausių rusų aktorių, dėl mylimos profesijos badavo, įsimylėjo Rusijos sostinę, tačiau išliko didelė Lietuvos patriotė.

– Užmiegu 5–6 val. ryto. Naktimis dirbu įvairius darbus, skaitau. Ir taip – visą gyvenimą. Mano vidinis laikrodis nesikeičia, gal turiu vampyriško kraujo?

– Kaip jus pavadinti? Skaičiau, kad jūs – maištininkė, labai drąsi, tiesmuka, šiuolaikinė Rusijos Džuljeta.

– O, iš kur čia apie mane tiek daug radote?! Nežinau, negaliu pasakyti, vėliau pagalvosiu. Esu komunikabilus žmogus. Apie viską žinau, bet nieko nežinau.

– Rusijos sostinėje jūs jau...

– ... jau aštuoneri metai. Taip, baigiau GITIS (Rusijos teatro meno universitetas) ir ketverius metus intensyviai dirbu.

– Nejaučiu akcento.

– Labai ačiū, bet priminėte ir tuoj pajausite. Visada pasijunta akcentas, kai labai susijaudinu per dramatišką vaidmenį. Siaubas!

– Kodėl jaunas žmogus pasirinko Rusiją, o ne Vakarų aktorystės mokyklą? Juolab turbūt nelabai mokėjote kalbėti rusiškai.

– Dabar sunku pasakyti. Jaunas žmogus, naivios mintys. Galvojau, kad ten geriau nei Europoje. Beje, taip ir buvo – patekau į gerą kursą, pas puikų dėstytoją, su kuriuo dabar bendrauju kaip su šeimos nariu. Neturėjau jokių įsitikinimų, negalvojau apie politiką, konfliktus.

– Įdomu, kaip dvidešimtmetė Vilma, viena atvykusi į Maskvą, susikalbėjo rusiškai.

– (Juokiasi.) Tas konfliktiškas paaugliškas užsispyrimas – noriu važiuoti į Rusiją! Ten, kur laksto baltosios meškos... Bet tiesa ta, kad turbūt pernelyg mėgau Piotrą Čaikovskį, Andrejų Tarkovskį.

Siaubas, bet rusiškai visiškai nemokėjau. Žinojau kelis žodžius – tuos keiksmažodžius ir "štuka" (liet. toks reikalas). Sakydavo, atnešk "gvozdj" (liet. vinį). Bijodavau apsikvailinti, bėgdavau į koridorių, klausdavau, kas tai, man rodydavo rankomis, o aš vaidindavau, kad viską puikiai suprantu.

– Palaukite, o baltosios meškos?

– Na, taip man, jaunai, atrodė, kad Rusija – tai baltosios meškos ir žmonės su kailiniais, kibirais geriantys degtinę. Tačiau per aštuonerius metus meškų nemačiau, o Maskvoje, beje, degtinę geria rečiau nei Lietuvoje. Gal ir keista, bet ten alkoholio nedaug vartoja.

Maskvoje esu labai didelė Lietuvos patriotė, ir kiekvienas žmogus, paklausęs apie Lietuvą, girdi iš manęs apie ją tik gerus žodžius, o kai kas nors bjauriai kalba apie mano šalį, aršiai stoju Lietuvos gynybon!

– Jūs matote, kas dabar vyksta pasaulyje...

– Taip, taip... Ar ten jaučiuosi valstybės prieše? Įdomus ir paradoksalus klausimas. Maskvoje esu labai didelė Lietuvos patriotė, ir kiekvienas žmogus, paklausęs apie Lietuvą, girdi iš manęs apie ją tik gerus žodžius, o kai kas nors bjauriai kalba apie mano šalį, aršiai stoju Lietuvos gynybon!

– O kaip Lietuvoje? Ar neužmėto akmenimis, kad dirbate ir gyvenate Rusijoje?

– Ne vienam buvau ir esu išdavikė. Tačiau myliu savo darbą, esu Rusijai dėkinga, kad esu įvertinta, sulaukiu daug pasiūlymų, Olego Menšikovo teatre pastačiau spektaklį. Lietuvoje tokių galimybių neturėčiau. Nuryju piliulę, dirbu savo darbą, nenoriu audrintis ir kištis į politiką. Kiekvienas tegul galvoja taip, kaip jam atrodo. Rusijoje tapau dar didesnė Lietuvos patriotė ir kartais tai įrodinėju net drastiškai. Tačiau drąsiai galiu pasakyti ir tai, kad Rusijoje labai daug giliai mąstančių, talentingų žmonių. Dauguma mano draugų aršiai kovoja, dalyvauja mitinguose, nepalaiko savo šalies politikos. Pažįstu labai daug aktorių, kuriuos šantažavo ir jie turėjo pasisakyti už valdžios politiką. Jei esi žinomas, sunku likti apolitiškam. Vis dėlto aš vengiu politikos, nors, būnant viešumoje, išlikti tokiai yra sunku. Buvo įvairių kontaktų, tačiau kol kas viskas gerai.

– Pakalbėkime ir apie kiną. Naujausi jūsų vaidmenys – filmuose "Trockis", "Rybnoje delo", "Meilės istorija"?

– Taip. Tiesa, "Trockis" dar tik bus filmuojamas, išskrendu į Meksiką. Tame seriale – oi, ten visko bus... Neatskleisiu detalių, bet darbas – rimtas, vaidins Konstantinas Chabenskis, Sergejus Garmašas ir kiti žinomi rusų aktoriai.

Įdomus garsaus režisieriaus Valerijaus Todorovskio sūnaus Piotro filmas – "Meilės istorija", kur atlieku pagrindinį Mašos Sokolovos vaidmenį. Piotras Todorovskis – turbūt naujai gimęs Rusijos Woody Allenas. Įdomioje, žaismingoje komedijoje vėl susitiko du mylimieji. Mergina labai turtinga ir limuzinu važiuoja į Sočį, o jos buvęs vaikinas – taksistas.

Televizijos serialas "Rybnoje delo" – apie juodųjų ikrų kontrabandą. Netrukus filmuosiuos viename festivaliniame filme.

Juodoji komedija "Labas vakaras" – režisieriaus debiutas, kažkas tarantiniško. Atlikau keturių herojų vaidmenis – prostitutės, vienuolės, rašytojos ir žudikės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tai va

Tai va portretas
Graziausias, o kas svarbiausia ,talentingas ir protingas issiveza. lieka tik olia lia.

Anonimas

Anonimas portretas
Sakote, kad "Ne vienam buvau ir esu išdavikė". Keista, kokie čia tie jos draugai ar pažįstami. Koks kieno reikalas. O jei atvirai, Maskvoje lietuviams lengviau būti pripažintiems nei kur Londone ar Paryžiuje. Maskvoje jie iš ES, vis tik zapad.

to Anonimas

to Anonimas portretas
perskaiciau, suzaveta interviu, suzavejo nuosirdumas Vilmos, gwru minciu, o jus? is tokio didelio straipsnio pastebejot tik tai? toks jusu komentaras?
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių