Apdovanojimų vedliais patikėta būti laidų vedėjui Mindaugui Rainiui ir aktorei Inetai Stasiulytei. "Norėčiau skraidyti kaip supermenas – galėčiau aplankyti visus pasaulio vaikus ir paskraidinti juos, o taip pat pamatyčiau atokiausius kampelius ir niekada neužstrigčiau eismo spūstyse", – apie tokią supergalią prisipažino svajojantis M. Rainys.

O kol virtualiose balsadėžėse laukiama vaikų sprendimų, "TV diena" pasidomėjo, ką savo paties mylimiausiais pavadintų M. Rainys.

Aktorius: vaikystėje buvo Jimas Carrey – dėl sugebėjimo įsikūnyti į įvairiausius personažus, linksmo tipažo. O iš lietuvių – a.a. Vytautas Šapranauskas ir Rolandas Kazlas. Nepakito metams bėgant – jie brendo, aš brendau ir kitomis spalvomis juos išvydau. Mane apskritai žavi talentingi žmonės.

Atlikėjas: vaikystėje labai žavėjausi Franku Sinatra, bet ir šiandien jo daug klausausi. Su paauglyste buvo atėjęs Robbie Williamso periodas, iš lietuviškų simpatizuodavau hiphopui, "G&G Sindikatui". Mielai klausausi Lino Adomaičio ar Vaido Baumilos ir net moku porą dainų iš Ovidijaus Vyšniausko repertuaro.

Knyga: vaikystėje – kaip ir daugumos – tos, kurios priklausė pagal programą skaityti mokykloje. Kuo labiau save versdavau, tuo mažiau noro likdavo knygą imti į rankas laisvalaikiu. Šiandien kai kurias knygas atrandu iš naujo, skaitymas užima svarbią vietą mano gyvenime ir yra viena atsipalaidavimo formų. Į mėgstamiausių lentyną padėčiau "Pepę Ilgakojinę" – knygą, leidžiančią suprasti, kad siela niekada nesensta, šis personažas gerai įprasmina vaikystę ir tai, ką iš mūsų atima aplinka, tėvai, o vėliau mes atimame iš savo vaikų. Taip pat Ericho Marios Remarque’o "Vakarų fronte nieko naujo" ir Edgaro Allano Poe poeziją – visą.

Filmas: labai mėgstu kiną, stengiuosi pamatyti visus lietuviškus filmus. Kai kurie aktoriai asocijuojasi su įdomiu filmu, nors galbūt patys neatrodo labai ypatingi: pvz., Bradas Pittas, Nicolas Cage‘as, Johnny Deppas. Ir labai mėgstu "Marvel" serijos filmus apie superherojus – nuo Volverino iki "Žmogaus voro". Juose, matyt, užkoduota svajonė kada nors turėti supergalių.

Profesija: vaikystėje svajojau tapti policininku, nes ir brolį policininką turėjau. Bet svajonės nesiejau su statutinio pareigūno darbu, man tai buvo superherojus, įsivaizduodavau, kad būčiau detektyvas, narpliočiau įdomias bylas ir gaudyčiau nusikaltėlius.

Žaislas: buvo du – iš rankų niekad nepaleisdavau krepšinio kamuolio ir gal nuo šešerių turėjau policininko rinkinį, kuriame buvo ir šautuvėlis, ir bananas – gal iki 12 metų rasdavau, kaip tai panaudoti. Išdidžiai nešiodavau policininko ženklelį.

Žaidimas: visi lauko. Ir labai gaila, kad praktiškai nebeliko žaidimų lauke kultūros. Pačius įvairiausius žaisdavom – ir "Chaly Chalo", ir "Alibaba", o su kitais berniukais buvome prigalvoję ir mišinių, apimančių beisbolą, ledo ritulį, golfą ir kt. Nenorėdavome eiti į namus net pavalgyti ir būdavome iki vėlyvo vakaro, nes kieme buvo mūsų pasaulis, kupinas atrakcijų ir niekad nenuobodus. Mūsų žaidimai gimė iš to paties klausimo, kurį kelia šiandienos vaikai: "Ką veikti?" Mama atsakydavo, kad susigalvotum, tai sėdėdavai ir susigalvodavai. Šiandien vaikams yra didelė kompiuterinių žaidimų pasiūla, ir tai nėra blogai, mes, matyt, turėdami tokią galimybę, irgi būtume įkritę į juos, be to, tokie žaidimai leido užaugti ne vienam puikiam IT specialistui.

Gyvūnas: visada vaikystėje turėdavau kažkokį gyvūnėlį. Pirmiausia – sibirietišką katę, kuri draskydavo visus namiškius, neįsileisdavo į namus svetimų žmonių. Keista katė – nelabai meili su savais, dar mažiau su svetimais, bet vis tiek kažkodėl jausdavau jai simpatiją. Vėliau namie atsirado taksas, išgyvenęs apie 12 metų, ir paraleliai turėjau žiurkėną Gošą. O apskritai esu katinų mylėtojas – gal ir pavardė tam turi įtakos. Man patinka šunys, bet katinų gebėjimas vaikščioti vienam, arogancija ir nuostata, kad šunys gyvena pas žmones, o žmonės gyvena pas kates, man patinka. Žaviuosi visa kačių šeima: tigrais, liūtais, o gepardas man atrodo tobulas gyvūnas.

Sportininkas: būsiu pakankamai banalus – Arvydas Sabonis.

Baimė: fobijos neturėjau, nebijojau nei baubų, nei vandens, nei aukščio. Bet labai nemėgdavau žalių pūkuotų kirmėlių ir baisiausias įsivaizduojamas dalykas buvo (kuris ir nutiko porą kartų), kai žaidžiant slėpynes ir pasislėpus po vijokliais jos pradėdavo kristi. Labai ilgai tokiu atveju nepasislėpsi – imdavau rėkti visa gerkle.

"Vaikų balsas 2017" – birželio 1 d. 19.30 val. per TV3.