Quantcast

Kieto ekonomisto širdį tirpdo aviečių uogienė

Jei norite nustebinti Gitaną Nausėdą – padovanokite knygą. Jei norite supykdyti – bent kelis kartus pavadinkite sėkmės lydimu. Jei norite jį įveikti – pakvieskite žaisti aštuntu šachmatų lygiu, o jei finansų analitiko veide norite išvysti šypseną – pavaišinkite jį aviečių uogiene.

Nepažinta ekonomisto pusė

Apyvartinis kapitalas, dempingas, implicitiniai kaštai, dividendai ar grynojo turto mokesčiai – pokalbyje su G.Nausėda ekonomikos terminų šįsyk nerasite.

Žymusis finansininkas nekalbės apie grėsmes nekilnojamojo turto rinkoje, ekonomikos augimą šalyje ar senjorų santaupas kojinėje. Nežarstys patarimų, kaip kontroliuoti savo išlaidas ir nuo ko pradėti nuosavą verslą.

"Kauno dienos" skaitytojams SEB banko prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas atskleis kitą savo asmenybės pusę, kuriai apibūdinti vartosime žmogiškojo žodyno terminus: silpnybės, baimė, meilė, šeima, pomėgiai, tikslai. Skamba neįtikimai?

"Ta kvadratinė dėžutė namuose klaidina žmones, todėl neretai jie susidaro nuomonę, kuri išties neturi nieko bendro su vertinamu asmeniu, – įsitaisęs kėdėje, nepaisant griežto silueto kostiumo, žymusis ekonomistas nė iš tolo nepriminė to aštraus žvilgsnio eksperto, kurį esame įpratę matyti televizorių ekranuose. – Tarkim, dauguma žmonių galvoja, kad aš esu žemo ar vidutinio ūgio. Kaip matote, taip nėra. Pagal pastaruosius matavimus esu 1,92 cm. Tikiuosi, nuo tada mažai kas pasikeitė."

Apie ekonomiką – kietai

Kietas, racionalus, šalto proto – G.Nausėdai adresuojami epitetai jo nė kiek nežeidžia, atvirkščiai – skamba kaip komplimentas ir meistrystės įvertinimas.

"Kaip kitaip gali kalbėti apie ekonomiką, kai nuo tavo išvadų daugiau ar mažiau priklauso žmonių ir verslo sprendimai? Žinoma, galima juokauti, tačiau tai labai pavojinga", – profesionalumą demonstravo finansų vilkas, kurio prognozėmis pasikliauja net valdžios viršūnėlės.

Anksčiau išvardytas savybes G.Nausėda kasdien demonstruoja savo darbe, tačiau kalbai pakrypus apie sportą jis virsta karštu ir nenuspėjamu. Jaunystėje iš paskutinių jėgų kovojęs dėl asmeninių pergalių, dabar azartiškas ekonomistas serga už "Žalgirio" krepšininkus.

"Dabar žmonės galvos, kad duodamas interviu "Lietuvos rytui" kalbėčiau kitaip. Vis dėlto tiesa yra tokia – Kauno "Žalgiris" yra ta komanda. Tiesa, su išlygomis. Tarkim, jei serijoje "Žalgiris" prieš "Lietuvos rytą" pirmautų rezultatu 3:0, sirgčiau už vilniečius. Jei sąlygos būtų lygios – už kauniečius, nes "Žalgiris" jau seniai yra visos Lietuvos komanda. Paklaustas apie simpatijas gimtojo miesto krepšinio komandai, klaipėdietis šyptelėjo. – Nesu matęs "Neptūno" ir "Žalgirio" kovos, bet įvykus tokiai akistatai palaikyčiau kraštiečius."

Įsimintina vaikystė

Kaip jau išsiaiškinome, G.Nausėda ne vilnietis ir net ne kaunietis.

Kilęs iš kaimo prie Tauragės, tuomet dar tik būsimo ekonomisto tėtis persikėlė į Klaipėdą. Ten pat persikėlė ir Lazdininkų kaime gimusi jo šviesaus atminimo mamytė. Būtent Klaipėdoje 1964 m. gegužės 19-ąją G.Nausėda skardžiu balsu pasveikino pasaulį. Kaip pats sako, augo padykęs vaikas, o nuo jo rankos yra dužęs net ir vieno daugiabučio langas. Tačiau nei dėl jo, nei dėl nubrozdintų kelių ir alkūnių vyras niekada nesigailėjo. G.Nausėda įsitikinęs, kad vaikystė tam ir duota – nerūpestingai šėlioti.

Tiesa, vienas įvykis nutrūktgalviui vos nesibaigė tragiškai. Tauragėje, svečiuose pas dėdę, važiuojant dviračiu netikėtai sprogo padanga. Rankena sužalojo vidaus organus, o dėl prasidėjusio stipraus vidinio kraujavimo berniuką teko skubiai operuoti. Medikai tąsyk šnabždėjosi, kad vyresnio amžiaus žmogus po tokios traumos vargu ar būtų išgyvenęs.

Ačiū Dievui, didžiąja dalimi mes galime būti savo likimo šeimininkais, nesitikėdami pakeisti to, kas yra neįmanoma. Čia ir yra mūsų gyvenimo intriga.

"Mokyklą pradėjau lankyti šešerių. Labiausiai mėgau humanitarinius mokslus. Žinau, kad būtų patikusi istorija, tačiau tuo metu ji buvo labai specifinė. Daugiau kalbėjome apie TSKP suvažiavimus, kuo skiriasi aštuonioliktas nuo devyniolikto ir deputatus, o LDK buvo nustumta į tolimą planą. Kai kuriuos dalykus, tarkim, chemiją, išmokau todėl, kad labai bijojau mokytojos, – panaši istorija, pasak G.Nausėdos, po kelerių metų pasikartojo ir Vilniaus universitete (VU). Tiesa, dėstytojos baimė tada suveikė priešingai – vokiečių kalbą būsimasis ekonomistas tuomet išmoko ne per geriausiai.

Nenorėjo būti juodadarbiu

"Beje, į VU įstojau tik iš antro karto", – pašnekovas paliudijo tiesą, kad žmogaus planus Dievas neretai išjuokia.

Vidurinėje mokykloje G.Nausėdai sekėsi geografija, todėl, sūnui atsidūrus apsisprendimo kryžkelėje, tėvai jam pasiūlė sekti sesers pėdomis ir stoti į VU Pramonės ekonomikos fakultetą. Deja, koją tąsyk pakišo matematikos egzaminas.

"Išėjęs iš auditorijos žinojau, kad susimoviau, nes iš penkiolikos užduočių atsakiau gal tik į dvi. Taip atsitiko todėl, kad pamokų metu mokytojas vaikus siųsdavo į parduotuvę pirkti morkų, kopūstų, o aš buvau vienas aktyviausių savanorių. Atsilikau, pradėjau nesuprasti", – apmaudo dėl galvoje ūžusių vėjų ir tai, kad jo nebuvo būsimų VU studentų sąraše, neslėpė pašnekovas.

Patyręs akademinį nokautą G.Nausėda įsidarbino vaistų sandėlyje – plovė grindis, lygino skalbinius, o laisvu metu, vakarais, mokėsi matematikos. Pamažu užpildė dar nuo vidurinės mokyklos likusias spragas ir kitąmet sėkmingai įstojo į išsvajotąją alma mater. Gyveno Saulėtekio kamčiatkose, bičiuliavosi su Vytautu Šerėnu, intensyviau mokėsi tik sesijų metu, o vieną kartą buvo priverstas net ir nusirašinėti. Dėstytojas pagavo, buvo labai gėda ir to daugiau nebedarė.

"Bendrabučio virtuvėje kepėme bulves, virėme makaronus, lošėme kortomis iš maisto produktų: kiaušinių, rūkytų lašinukų, uogienių. Kas pralaimi, tas stato. Šeštadieniai mums būdavo baliaus diena, – nerūpestingus laikus ir nenumaldomai augantį mokslų alkį prisiminė G.Nausėda. – Man patiko mokytis, o svarbiausia, galvoje išlikdavo tokios detalės, kurių kiti net neužfiksuodavo."

Pasijuto medžiotoju

Studijų metais jaunuolio akiratyje atsirado ir Kauno politechnikos instituto studentė Diana, jų pažinties dieną G.Nausėdą privertusi aplink ją sukti ratus taip, kaip tai daro erelis prieš suleisdamas nagus į aukos nugarą.

"Susitikome pusseserės vestuvėse Klaipėdoje. Pamačiau ir nesupratau, kas su manimi darosi? Kodėl aš pasidariau toks įžūlus, asistuoju merginai, kuri yra su jai priskirta pora ir netgi bandau ją paveržti", – apie paskleistus mylimosios kerus su šypsena kalbėjo 53-ejų vyras.

Po trejų metų draugystės, 1990-aisiais, jiedu sumainė aukso žiedus, o vietoje medaus mėnesio G.Nausėda išvyko studijuoti į Vokietiją, kur per pusantrų metų parašė disertaciją, tapusią pirmąja Lietuvoje, ginta pagal naująją tvarką. Tiesa, asmeninės pergalės tapo šeimos laimės išbandymu.

"Sunkiausia buvo ne tada, kai gyvenome atskirai, o tada, kai Diana atvyko į Vokietiją. Teko šlifuotis. Maždaug po pusantrų metų viskas susitvarkė", – apie Nausėdų šeimos girnas, kurios sukasi be trikdžių jau 28-erius metus, toliau kalbėjo vyras.

Dabar Nausėdų šeimoje keturi asmenys – jiedu ir dvi dukros. Jaunėlė Ugnė šiuo metu mokosi Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, o vyresnėlė Gedailė kremta architektūros mokslus Vokietijoje.

"Žmonės juokauja, kad mano vardas keistas, todėl ir vienai iš dukrų panašų daviau, – paklaustas, kas buvo iniciatorius pirmagimę pavadinti Gedailės vardu, dviejų dukrų tėvas kilstelėjo antakį. – Jaunystėje skaičiau Alfonso Bieliausko knygą "Kauno romanas". Pagrindinės herojės vardas buvo būtent toks – Gedailė. Žmona iš pradžių kiek spyriojosi, bet vėliau sutiko. Užtai dėl antrosios dukros vardo greitai sutarėme ir pavadinome ją Ugne."

Nuolat neranda akinių

Paklaustas, kur slypi tvirtos santuokos paslaptis, G.Nausėda ilgai negalvojo, o visus tikinčius idealais, ragino sau stipriai įsignybti į šoną – tobulų žmonių nėra!

"Visi mes turime krūvą trūkumų. Nemažai jų galima pakeisti kalbant, kas konkrečiai nepatinka, tačiau yra dalykų, kurių neįmanoma pakeisti, arba kuo toliau, tuo sunkiau tai padaryti. Tada belieka priimti žmogų ir suprasti, kad tie bruožai, dėl kurių jį pamilai, niekur nedingo, tačiau kartu su jais kaip priedą gavai ir tuos ne itin gerus. Pirmieji bruožai svarbesni nei antri dovanoti, todėl tu myli tą žmogų ir eini kartu su juo, – žodis po žodžio finansų analitikas prabilo ir apie savuosius trūkumus. – Tarkim, aš mėgstu pasidėti daiktus taip, kad vėliau juos sunku rasti. Nesuprantu, tai išsiblaškymas ar disciplinos trūkumas."

Ekonomistas juokavo, kad priešingai nei svarbius dokumentus, tvarkingai sudėliotus segtuvuose, jo akinius galima rasti pačiose keisčiausiose vietose, o pastarąjį kartą žmona apčiuopė žolėje, kieme nutirpus sniegui. Neretai G.Nausėda pykstasi ir su savo batais, kurie atsiduria ne prieškambaryje, o antrame aukšte.

"Būna skubu, nerandu jų, o tada užsiplieskiu lygioje vietoje, – apie savo karštą būdą prasitarė vyras, sugriovęs daugelio skaitytojų įsivaizdavimą, esą jis ramus, smulkmeniškas ir labai tikslus žmogus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KEMBRIKAS

KEMBRIKAS portretas
Naseduk ,visa laika galvoju apie pinigus ,nes truksta ,o tau?

KEMBRIKAS

KEMBRIKAS portretas
AS uz MAUZERY ir SURSKI.

KEMBRIKAS

KEMBRIKAS portretas
Okas pas ji kietas ,ekonomiistas ,ar tanko vamzdis?
VISI KOMENTARAI 60

Galerijos

Daugiau straipsnių