Viena fotografija gali pasakyti daugiau nei perskaityta knyga. Ką tik pasirodžiusi "Lietuvos karininko fotoalbumo" antroji dalis praskleidžia istorijos užsklandą, slepiančią tarpukario kaimo kasdienybę.

Iš knygos "Aukštaitijos ir Žemaitijos kaimas XX amžiaus 3–4 dešimtmetyje" puslapių žvelgia palinkę prie kasdienių darbų, besilinksminantys, šventiškai pasipuošę, sustingę gedulo akimirkomis kaimo žmonės. Tai – daugiausia Lietuvos kariuomenės kapitono, fotografo mėgėjo Juozo Zaborskio (1906–1989) ir jo artimųjų darytos fotografijos.

Knygos sudarytojai – istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai – prisipažįsta, jog tęsti fotoalbumų seriją juos paskatino pirmojo albumo, kuriame publikuotos tarpukario laikų Lietuvos pajūrio fotografijos, sėkmė.

"Istorinius tekstus, pateiktus sausai, Lietuvoje mažai kas skaito. Istorijos pasakojimas vaizdu pasiekia kur kas platesnę auditoriją, be to, yra įtaigesnis. Kartais viena fotografija pasako daugiau nei perskaityta knyga. Man pačiam, tyrinėjant lietuviškąjį pokarį, didžiausią įspūdį paliko išniekintų rezistentų nuotraukos", – vizualinės istorijos rašymo motyvus atskleidė V.Almonaitis.

Senelio J.Zaborskio fotoarchyvą pristatyti plačiajai visuomenei jis nusprendė supratęs, kad ši etnokultūrinė fotografija išeina toli už šeimos fotoalbumo ribų.

"Kaimas su karišku prieskoniu", – taip trumpai apibūdinamas knygoje publikuojamų fotografijų turinys. Tarp įprastus darbus dirbančių – šienaujančių, šeriančių gyvulius, gaminančių maistą, siuvančių, kerpančių – ir švenčiančių kaimo žmonių neretai matyti įsimaišęs uniformuotas karininkas.

Etnologas Arūnas Vaicekauskas pastebėjo, kad šiame fotoalbume matome labai žmogišką karininką: "Tai žmogus, turintis tėvus, senelius, gimtinę. Ši knyga rodo, kad Lietuvos savanoriai, eidami ginti tėvynę, paliko kaimą, bet jo niekada nepamiršo. To kaimo atminimą jie visada nešiojosi su savimi."

Menotyrininkai kokybiškuose J.Zaborskio užfiksuotuose kadruose randa nemažai panašumų į garsiojo Lietuvos etnografo Balio Buračo fotografijas.

"Nuotraukose įamžinti kasdieniai buities darbai, artimųjų šypsenos portretuose, išdidžios jų pozos arkliais kinkytuose vežimuose. Šių šviesoraščio dokumentų autoriaus siekis – toliaregiškesnis nei pirminė fotografijos paskirtis įamžinti žmones, akimirkas. Tai veikiau tautinės savimonės ugdymo įrankis", – sakė menotyrininkė Vaida Almonaitytė–Navickienė.

Daugelis fotoalbume publikuojamų J.Zaborskio nuotraukų gimė per vasaros išvykas į gimtąjį Norušių kaimą Aukštaitijoje arba lankantis žmonos tėviškėje Žemaitijos Žardelių, Kubelių kaimuose. Knygoje panaudotos ir šių kaimų gyventojų asmeninių fotoalbumų bei Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondų nuotraukos.

Keliolika litų knygynuose kainuojantį fotoalbumą išleido viešoji įstaiga "Keliautojo žinynas".