Vilniaus širdis Rotušės aikštė pavirto viduramžių amatininkų miesteliu. Penktadienį prasidėjusi Baltramiejaus mugė šurmuliuos ir kvies vilniečius bei miesto svečius dar ir šiandien.

Vytenis Radžiūnas

v.radziunas@diena.lt

Apsiginklavę Vilniaus cechų amatininkų vėliavomis, raiti ant žirgų ir skambant XIII–XVI a. muzikai, amatininkai iškilmingomis eitynėmis nuo Aušros vartų vakar pradėjo Baltramiejaus mugę. Trumpam stabtelėję ties Pilies gatve, jie pasuko į Rotušės aikštę, kur dvi dienas gyvuosiančiame miestelyje įsikūrė bronzą ir sidabrą liejantys auksakaliai, molinius dirbinius žiedžiantys puodžiai, juostas vejančios audėjos ir kiti.

Čia pat ant grindinio sukloti usūrinių šunų, avių ir elnių, kabo išpustyti lapių ir žvilgantys zuikių kailiai. Jų pardavėja neslėpė: pigiausi yra zuikių kailiukai, jų kaina siekia 15–20 litų, už brangiausius – elnių kailius – teks pakloti iki 300 litų. Išdirbti kailį užtrunka iki mėnesio.

"Kai jauti perštėjimą gerklėje – šis vaistas labai padeda. O tonizuojantys saldainiai veikia kaip kava. Sukramtai vieną, ir gyvybingas esi visą dieną. Tik prieš naktį jokiu būdu jo neskanauk", – išsamiai paaiškino ir įspėjo vaistininkė Zenona Šimaitienė.

Batsiuvių cecho darbuotojos Dalios Vaičiūnienės stalas nuklotas XV a. diržo krepšių, XIV a. kamuoliukų, XVI a. pusbačių ir XIII a. aulinių batų kopijomis.

"Šie dirbiniai yra atkurti pagal archeologinius radinius. Didelė dalis dirbinių rasta Vilniaus Žemutinėje pilyje ir Kernavės viršutiniame mieste", – pasakojo D.Vaičiūnienė. Greičiausiai, pasak moters, pavyksta suraukti nagines – jas galima pasigaminti per valandą. Ilgiausiai tenka plušėti su batais, kurių gamyba užtrunka tris dienas.

"Yla, kaltelis, replės ir adatos – pagrindiniai įrankiai", – aiškino batsiuvė. Pasak jos, dažniausiai tokie batai būdavo avimi per didžiąsias šventes. "Tačiau tokius batus perka šiek tiek pamišę žmonės, kuriems labai įdomūs viduramžių dirbiniai", – išdavė D.Vaičiūnienė.

Baltramiejaus mugė, pirmą kartą atgaivinta 2009 m., buvo visus metus trukusio projekto "Vilniaus amatų paveldas" dalis. Organizuojant amatų edukacinius renginius ir rengiant Baltramiejaus mugę pasirodė nepaprastai aktualu ir prasminga Vilniuje pristatyti seną amato tradiciją kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestietiškos kultūros išraišką.

1495 m. Šv. Baltramiejaus dienos (rugpjūčio 24-osios) išvakarėse Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino pirmojo Vilniaus cecho statutą. Valdovo privilegija buvo suteikta auksakaliams. Nuo tada rugpjūčio 24-oji Vilniaus amatininkams tapo atmintina diena: svarbiausios cechų iškilmės vykdavo būtent per Šv. Baltramiejų.

Šeštadienio mugės programa

11 val. Amatininkų mugės pradžia.

12 val. Teatro "Žalia varna" spektaklis "Elenytė ir trigalvis" (pagal lietuvių liaudies pasaką). Režisierė ir atlikėja Aurelija Čeredaitė.

13 val. Lėlių gamyba "Atgiję šaukštai". Veda A.Čeredaitė.

14 val. Vilniaus teatro "Lėlė" spektaklis "Pasaka apie vėžliuką". Režisierius ir dailininkas Algis Mikutis. Kompozitorius Alvydas Jegelevičius.

15 val. Senosios muzikos ir šokio trupės "Festa Cortese" šokių projektas "Angliški kontradansai". Trupės vadovė Alina Žutautaitė. Šokių pamokos.

16 val. Vilniaus teatro "Lėlė" spektaklis "Pasaka apie vėžliuką".

18 val. XIV a. pab.–XV a. pr. (Žalgirio mūšio laikų) Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų ir amatininkų kostiumų pristatymas (archeologė dokt. Virginija Rimkutė, siuvėja Audronė Salatkaitė). Renesansinio kostiumo pristatymas (archeologė dr. Daiva Steponavičienė).

20 val. Muzikos grupė "Remdih" (Čekija). XIII–XVI a. Europos viduramžių muzika.