Quantcast

I. Juciūtė-Čibirkienė apie kolegas: jie yra mano kačiukai

  • Teksto dydis:

Šefė, laidų vedėja Ilona Juciūtė-Čibirkienė itin mėgsta malonius kreipinius į savo kolegas.

Naujoji kulinarinių kelionių laida „Maisto kelias“, rodoma šeštadieniais 9.30 val. per TV3, įsibėgėja – rytoj televizijos žiūrovų laukia trečioji ekspedicija.

Šįkart laidos vedėjų Ilonos Juciūtės-Čibirkienės, Gidono Šapiro-Bilo ir Dilano Dampella Gamage lauks net dvi – Telšių ir Tauragės –  apskritys, kurios išskirtinės ne tik savo gamta, architektūra, bet ir unikaliu kulinariniu paveldu. 

Ilgos kelionės laidos kūrybinę komandą taip suartina, jog vieni kitiems jie tapo tarsi antra šeima. Laidos vedėjai negaili vienas kitam ne tik gražių žodžių, bet ir itin malonių kreipinių. Pastaruosius ypač mėgsta žavioji Ilona. „Mano mieli kačiukai!“, – taip meiliai ji labai dažnai kreipiasi į savo kolegas.

Komandos nariai už kadro, besidarbuojantys montažinėje, netruko pastebėti šio mielo Ilonos kreipinio ir nusprendė sukurti nuotaikingą vaizdo klipą, kuriame į kolegas šefė kreipiasi šiuo žodžiu.


„Tokia jau esu. Labai mėgstu bendrauti, myliu mane supančius žmones, o gražūs žodžiai yra mažiausia, kuo galiu juos pamaloninti“, – šypsosi žavioji šefė.

Telšių ir Tauragės apskrityse – neatrasti skoniai

Kelionę po Telšių ir Tauragės apskritis itin susidraugavusi vedėjų trijulė pradės Plungėje, neeiliniu grožiu ir kultūrine veikla garsėjančiuose Oginskių rūmuose. Bene svarbiausias šio įspūdingo parko teritorijos akcentas –  italų neorenesanso stiliaus rūmai bei neogotikos stiliaus žirgynas. Ne veltui šis dvaras vadinamas Lietuvos Versaliu.

Tokia jau esu. Labai mėgstu bendrauti, myliu mane supančius žmones, o gražūs žodžiai yra mažiausia, kuo galiu juos pamaloninti.

„Tokia maža šalis, bet tiek daug gražių dvarų!“, – Oginskių rūmuose nuostabos neslėps šri lankietis  Dilanas, atvykęs čia pirmą kartą.

Čia daugiau nei prieš dvidešimt metų įsikūrė Žemaičių dailės muziejus, kuris kaupia ir eksponuoja žemaičių dailininkų kūrybą. Muziejaus gidė Danutė Einikienė, komandai aprodžiusi rūmų parką ir papasakojus rūmų istoriją, pakvies apsilankyti iki spalio mėnesio veikiančioje unikalioje menininkų Indrės Stulgaitės-Kriukienės ir Remigijaus Kriuko meninio stiklo parodoje „Monologai“.

Po apsilankymo Oginskių rūmuose vedėjų lauks skanūs ir sotūs pietūs tikrame Žemaitijos perle. Unikalioje Žemaitijos parko teritorijoje, prie Platelių ežero įsikūrusioje sodyboje laidos komandą pasitiks šeimininkas Virginijus Leliuga, kuris pakvies paragauti ką tik iš krosnies ištraukto tikro žemaitiško kugelio. Dilanas šį autentišką gardėsi ragaus pirmą kartą, todėl jo lauks staigmena.

„Žemaitijoje yra tokia tradicija – pirmą kartą ragavusiems kugelį duodama su mediniu šaukštu per galvą“, – atskleis Plungės turizmo ir verslo centro direktorė Sandra Kasmauskienė, leisdama Bilui pakrikštyti savo kolegą.

Tačiau „Maisto kelio“ trijulė ne tik ragauja kulinarinius regiono patiekalus, bet ir domisi kaip prasideda produktų kelias iki mūsų stalo. Tad atvykus į Tauragę komanda lankysis viename svarbiausių šio regiono maisto pramonės verslų – „Vilkyškių pieninėje“.

Mažoji Lietuva nuo seno garsėja giliomis pienininkystės tradicijomis. Būtent čia prieš daugiau nei 200 metų prasidėjo legendinio Tilsit sūrio istorija. Bendrovės generalinis direktorius Gintaras Bertašius pasitikęs svečius ne tik papasakos pieninės įsikūrimo istoriją, aprodys sūrių gaminimo ir nokinimo patalpas, bet ir apskleis įdomių faktų. Pasirodo, į pieninę kasdien atkeliauja net 450 tonų pieno, o pagaminama – per 50 tonų sūrio!

„O ar žinot, kodėl „Vilkyškių pieninės“ simbolis katinas yra užsimerkęs? Jis geria pieną ir kaifuoja“, – šmaikštaus generalinis direktorius G. Bertašius.

Pažinę sūrių gamybos subtilybes ir priragavę gardžiausių sūrių ir kitų pieno gaminių, laidos komandos nariai keliaus į kitą unikalų objektą Mažojoje Lietuvoje – prieškario laikus menančią sodybą „Mociškių palivarkas“.

Sodybos šeimininkas Sigitas Stonys ne tik papasakos apie Mažąją Lietuvą, jos istoriją bei kulinarines tradicijas, bet ir pakvies paragauti tik šiam kraštui būdingų tradicinių patiekalų –  šiupinio, vofelių, kuchenų, tijos bei kafijos.

„Aš ne tik neragavęs, bet ir niekad negirdėjau tokių pavadinimų“, – stebėsis Dilanas naujais kulinariniais atradimais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių