Visuose "Forum Cinemas" kino teatruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje vyks ypatinga filmo premjera.

"Džiaugsimės iš ekranų galėdami pasveikinti visus kino teatro salėse mūsų filmo žiūrėti susirinkusius žiūrovus. Taip Nepriklausomybę galėsime švęsti kartu", – sako filmo prodiuserė Živilė Gallego.

Premjeros išvakarėse filmas "Emilija iš Laisvės alėjos" bus parodytas svečiams išskirtinėje vietoje – Kauno dramos teatre. Tai pirmas kartas lietuviško kino istorijoje, kuomet filmo premjera rengiama teatre. Anot filmo kūrėjų, tokį iššūkį jie priėmė neatsitiktinai. Filmas "Emilija iš Laisvės alėjos" žiūrovus nukels būtent į Kauno dramos teatrą ašuntajame dešimtmetyje, nes tuo metu Kaune skleidėsi laisvės pumpurai.   

Juk šiandien kiekviename žingsnyje ir vėl esame verčiami daryti kompromisą su savo sąžine – dėl karjeros, dėl pinigų, dėl padėties visuomenėje.

Anot filmo kūrėjų, visai jų kūrybinei komandai ir jai talkinusiems tūkstančiams savanorių „Emilija iš Laisvės alėjos" nėra tik filmas. Tai bendromis pastangomis pastatytas paminklas žmonėms, kurie gūdžiausiais sovietinės priespaudos metais kovojo už Lietuvos laisvę. Tai duoklė tiems, kas tais laikais atsisakė sotaus ir ramaus gyvenimo, atsisakė daryti kompromisą su okupacine ideologija ir savo sąžine, tiems, kurie nebijojo kalbėti, nors žinojo, kad pasmerkia save pražūčiai. Be jų, anot filmo autorių, nebūtų buvę atgimimo, nebūtų buvę Sąjūdžio, nebūtų buvę atkurtos Lietuvos valstybės.  

"Taip, filmas yra istorinis, jo veiksmas vyksta 1972 metais. Tačiau koks aktualus jis šiandien! Juk šiandien kiekviename žingsnyje ir vėl esame verčiami daryti kompromisą su savo sąžine – dėl karjeros, dėl pinigų, dėl padėties visuomenėje. Ir tuomet verčiau patylime, nusprendžiame rūpintis savo reikalais, padejuojame, kad nieko negalime pakeisti ir tylomis leidžiame kerotis blogiui. O ko reikia, kad pasaulį užgrobtų blogis? Tik vieno vienintelio dalyko – kad visi geri žmonės nedarytų nieko, jog tai sustabdytų. Man labai įstrigo viena aktoriaus Česlovo Stonio pasakyta frazė, kurią mes vėliau įamžinome ir filme. „Sovietinės santvarkos pamatas Lietuvoje buvo ne okupacinė kariuomenė ar partiniai funkcionieriai, bet kiekvieno doro lietuvio baimė prarasti savo suskilusią geldą!" Pagalvokite apie tai. Kodėl ne visa tauta išėjo į gatves po R. Kalantos susideginimo, o tik drąsiausi? Todėl, kad dauguma nuoširdžiai smerkė tuos, kurie įšdrįso atvirai stoti prieš sistemą. Drausmino tuos, kurie bandė kalbėti tiesą. Nes triukšmadariai trukdo sočiai ir ramiai gyventi. Štai apie ką yra mūsų filmas", – sako režisierius D. Ulvydas. 

Sovietinės santvarkos pamatas Lietuvoje buvo ne okupacinė kariuomenė ar partiniai funkcionieriai, bet kiekvieno doro lietuvio baimė prarasti savo suskilusią geldą.

Filme kūrėjai kelia klausimą – kas yra tikrasis heroizmas? Kas yra svarbiau – numirti už Tėvynę ar už ją gyventi? Herojiškai žūti nuo priešo kulkos ar išlikti, gimdyti vaikus, rašyti knygas, puoselėti kalbą ir mintis apie laisvę? Ar visi tie, kas nežuvo miškuose, iš tiesų yra okupantų kolaborantai? "Filmas neduoda vienareikšmio atsakymo, nes vienareikšmio atsakymo čia negali būti. Matyt, reikia pripažinti, kad labai dažnai herojų nuo išdaviko ir išdaviką nuo herojaus skiria vienas vienintelis žingsnis. Apie tai ir yra Emilijos istorija", – sako pagrindinį vaidmenį sukūrusi ir specialiai filmo premjerai iš Londono atskridusi aktorė Ieva Andrejevaitė.

Filmas kino teatruose visoje Lietuvoje bus rodomas nuo vasario 16 d.

Filmą prodiusuoja kompanija "Fralita Films" kartu su "Ulvyds". Filmą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.