- Tomas Genevičius, kino kritikas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Šventasis“ – vienas labiausiai nenuspėjamų lietuviškų filmų (recenzija)
-
„Šventasis“ – vienas labiausiai nenuspėjamų lietuviškų filmų (recenzija)
-
„Šventasis“ – vienas labiausiai nenuspėjamų lietuviškų filmų (recenzija)
-
„Šventasis“ – vienas labiausiai nenuspėjamų lietuviškų filmų (recenzija)
-
„Šventasis“ – vienas labiausiai nenuspėjamų lietuviškų filmų (recenzija)
-
„Šventasis“ – vienas labiausiai nenuspėjamų lietuviškų filmų (recenzija)
-
„Šventasis“ – vienas labiausiai nenuspėjamų lietuviškų filmų (recenzija)
-
„Šventasis“ – vienas labiausiai nenuspėjamų lietuviškų filmų (recenzija)
-
„Šventasis“ – vienas labiausiai nenuspėjamų lietuviškų filmų (recenzija)
-
„Šventasis“ – vienas labiausiai nenuspėjamų lietuviškų filmų (recenzija)
-
„Šventasis“ – vienas labiausiai nenuspėjamų lietuviškų filmų (recenzija)
Lietuvoje pradedamas rodyti režisieriaus Andriaus Blaževičiaus filmas "Šventasis". Debiutinis ilgametražis jaunosios kartos režisieriaus filmas Lietuvos kino apdovanojimuose šiemet gavo šešias "Sidabrines gerves", tarp jų už geriausio filmo, scenarijaus, režisieriaus ir aktoriaus kategorijas.
Gyvenimo įkvėpta istorija
Pirmieji filmo kadrai tarsi žada kažkokią veiksmo užuomazgą, šį, kaip matysime vėliau, apgaulingą lūkestį patvirtina ir kitos scenos elipsinis montažas: laiko ir erdvės tuštuma tarp veiksmų suteikia viltį, kad vėlesnės scenos užpildys ir atvers susidėliojusią naratyvo mozaiką. Nors tuojau pat pasakojimas sulėtėja ir esame panardinami į veikėjų kasdienybę, pirminis įvykių išsiplėtojimo, atomazgos lūkestis išlieka viso filmo metu.
Vytas (akt. Marius Repšys), vienos įmonės automechanikas, gyvenantis kažkuriame Lietuvos miestelyje su žmona Jūrate (akt. Indrė Patkauskaitė) ir dviem mažamečiais vaikais, 2008-ųjų ekonominės krizės metu atleidžiamas iš darbo. Prasideda nuobodi ir pilka 30-mečio vyro rutina mažo miestelio mikrorajone, kurią paįvairina tik bergždi vizitai į Darbo biržą.
Šeimoje bręstant krizei ("Krizė" ir buvo pirminis filmo pavadinimo sumanymas) Vytas vis ilgiau užsibūna su draugais ir ima dairytis į naujai atvykusią miestelio kirpėją Mariją (akt. Gelminė Glemžaitė). Tuo metu bažnyčioje patarnautoju dirbantis jo draugas Petras (akt. Valentinas Krulikovskis) pasiūlo jam kartu ieškoti vietinio keistuolio (akt. Lukas Malinauskas) internete įdėjusiam vaizdo įrašą apie jų mikrorajone pasirodžiusį Jėzų Kristų.
Filme realistinį kasdienybės paveikslą paįvairina ironiški žvilgsniai į daugeliui pažįstamas situacijas, pvz., tiek Darbo biržoje, tiek darbo pokalbyje žmonių iš gatvės ir šiltose kėdėse įsitaisiusių biurokratų susitikimas labiau primena absurdišką tragikomediją, o ne realų gyvenimą.
Svarbiausia tema reikėtų laikyti ne tiek realistiškai pavaizduotą eilinių žmonių kasdienybę, o šią nuolatinę laukimo ir apgaulingų lūkesčių būseną.
Kaip filmo premjeros Kaune metu pasakojo režisierius A.Blaževičius, istoriją įkvėpė jųdviejų su aktoriumi M.Repšiu panašūs išgyvenimai. 2009 m. baigus Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (duetas kartu dirba jau nuo antro kurso) dėl ekonominės krizės jų viltys turėti užtikrintą rytojų sudužo, jauni žmonės pateko į tuščią erdvę, kur tiesiog nebuvo darbų, nebuvo ką veikti.
Filme darbo paieškos ir mokymai atvaizduoti iš asmeninės patirties, tik, pasak kūrėjų, realybėje tai vyko kur kas baisiau, šį tą teko sušvelninti, nes žmonės tiesiog būtų nepatikėję.
Be nudailinimo
Mėgėjiška kamera filmuota filmo įžanga apie prie daugiabučio pasirodžiusį Jėzų tarsi užduoda toną tolesnei filmo vizualiai stilistikai. Tačiau taip apsibrėžiamas ne tik konkretus filmo stiliaus identitetas (mėgėjiškas, blankus vaizdas, dokumentinė realistiška kamera ir pan.), bet ir buitinis formalumas (pvz., į kadrą be stambaus, buitinėmis reikmėmis arba sportavimu užsiėmusio herojaus kūno nuolat lenda nykūs, vis dar posovietiniai interjerai, su tokia pačia, per dienas neišjungiama, televizija), kuris išreiškiamas ir grynai vizualiu, pojūčių lygiu.
Dėl to čia nėra nė vieno estetiškai patrauklaus kadro, spalvos prigesintos, neryškios, ranka visąlaik laikoma kamera dreba, nors ir neprikišamai, nepastebimai.
Tiek aktorius M.Repšys, tiek kiti vaidmenų atlikėjai prieš kamerą atrodo laisvai, tekstas jų lūpose skamba natūraliai, tarsi nesuvaidintai. Kažkuria prasme, matyt, taip ir yra – tokį personažų, ypač pagrindinio herojaus tikrumą lėmė tikslus aktorių parinkimo ir jiems pritaikyto scenarijaus (prie jo režisieriaus dirbta dvejus metus kartu su scenaristėmis Tekle ir Marija Kavtaradzėmis) derinys.
Kaip vieno žiūrovo žodžius patvirtino pats aktorius, toks realistiškas vaidmuo teatre susiformavusiam aktoriui (M.Repšys po aktorinių studijų pas režisierių Gintarą Varną dirbo jo vadovaujame Nacionaliniame Kauno dramos teatre) buvo nemenkas iššūkis. Vis dėlto šįkart, be abejonės, tiek biografiškai, tiek charakterio požymiais aktoriui vaidmuo buvo tikrai artimas, tad tikėsimės, ateityje jo talentą išmėgins kur kas įvairesni iššūkiai.
Lūkesčių pinklėse
Filmas nesiekia identifikuoti, kažkaip paaiškinti mįslingą savo pavadinimą, nors žiūrovai, be abejo, sieks išsiaiškinti, kuris veikėjas yra šventasis. Filmas skatina šį tikėjimą, lūkestį, kad kažkas galų gale išaiškės, jei ne dėl to šventojo, tai bent jau dėl veikėjų likimo ir jų santykių. Scena po scenos kuriami įvairius lūkesčiai, žiūrovas verčiamas kažko tikėtis veikėjų ir siužeto atžvilgiu.
Patys veikėjai, kiekvienas taip pat kažko laukia ir tikisi šiame savo gyvenimo etape. Dėl to filme svarbiausia tema reikėtų laikyti ne tiek realistiškai pavaizduotą eilinių žmonių kasdienybę ar konkretų – ekonominės krizės – laikotarpį (kur ne vienas galbūt gali identifikuoti savąją asmeninę istoriją), o šią nuolatinio laukimo ir apgaulingų lūkesčių būseną.
Laukiant ir tikint svarbiausia – kantrybė, ar nepristigs jos anapus ekrano žiūrovas, kol atsiskleis su juo žaidžiamų žaidimų prasmė? Kad ir kaip būtų, nepaisant besikartojančios, kartais net atgrasios, nuobodžios filmo buities, tai paradoksas – vienas labiausiai nenuspėjamų lietuviškų filmų.
Vienoje paskutinių filmo scenų – veikėjų virtuvėje vaizdas matomas pro langą, filmuojama iš išorės pro stiklą. Šį sprendimą, kaip paaiškino režisierius, motyvavo kelios priežastys: norėjosi sutalpinti abu veikėjus į kadrą, tad teko juos filmuoti iš kitos pusės, bet taip pat ir dėl to, kad aprasojęs virtuvės lango stiklas iškraipo veikėjų veidus – kreivas atvaizdas tinkamai perteikė tą suirusią, netobulą, kreivą situaciją ir pagrindinio veikėjo būseną.
Kaip ir scena virtuvėje pro langą, tikintis, kad pagaliau kažkas čia gali pasikeisti, kažkur pakrypti ir išsispręsti, taip ir finaliniai filmo kadrai – pro nuvažiuojančio automobilio galinį langą – paneigia šį visą filmą brandintą laukimą. Anapus lango, kaip ir pagrindinis herojus, spoksome, nors ir labai tikėdamiesi kažką pasirodant, į pilką kasdienybės tuštumą, kurią užpildyti įmanoma tik staiga nustojus laukti.
Filmas subtiliai žaidžia šiuo laukimu keliais sluoksniais. Ar ne ši būsena charakterizuoja ir mūsų laikų lietuviško kino kasdienybę: laukimas kažkokio pagaliau vertingo, nenuviliančio filmo – ta permanentinė lietuviško kino žiūrovo būsena? Ar šią tuštumą pagaliau užpildo "Šventasis"? Kaip parodė filmo pabaiga, kartais žvilgsnis be lūkesčių į užnugaryje paliktą tuštumą gali būti gera nauja pradžia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Nainė: jei atsuktų metus atgal, aš tikrai taip nedrebėčiau
„Muzikinėje kaukėje“ – paskutinis žingsnis iki finalo. Būtent šį šeštadienį paaiškės, kurie keturi dalyviai keliauja į finalą, o nugalėtoją išrinks televizijos žiūrovai, balsuodami tiesiogiai. K...
-
Žinomi nuomonių formuotojai atskleidė, kiek uždirba socialiniuose tinkluose1
Socialinių tinklų žvaigždės dažnai vaizduojami kaip begalinės laimės ir sėkmės oazės gyventojai: prabangūs kelionių vaizdai, išskirtiniai renginiai, stulbinantys drabužiai ir prašmatnus gyvenimo būdas. Visa tai tarsi byloja apie le...
-
Iliuzionistas R. Bernatonis pamato sukčių pinkles, tačiau į Balį ar Italiją keliauti nebedrįsta
Iliuzionistas Rokas Bernatonis jau kurį laiką garsėja ne tik savo įspūdingais magijos triukais, bet ir dar viena veikla, kuri išgarsino jį visame pasaulyje. Vyras ėmė gaudyti tūkstančius žmonių apgavusius sukčius! Tiesa, visa tai turi savo ...
-
Lietuvių širdis ištirpdė eurovizinę dainą „Luktelk“ perdainavęs japonas1
Japonas Kotaro Hisada aktyviai kuria lietuvišką turinį socialiniame tinkle „Instagram“. Jo neaplenkė ir artėjančios Eurovizijos aktualijos – vaikinas perdainavo šių metų Lietuvai atstovaujančio Silvester Belt dainą &bdq...
-
Tūkstančius uždirbančiai grožio specialistei įkyrų gerbėją teko sodinti į kalėjimą: tai nesiliovė1
Karolina Meschino, Lukas Gricius, Jusė Arlauskaite-Jazzu ir daugelis kitų garsiausių Lietuvos žvaigždžių savo gerbėjus nuolat stebina besikeičiančiais įvaizdžiais, pasirodydami su ilgais, sveikais ir itin natūraliai atrodančiais plaukais. Už tai...
-
SEL apie pasirodymus Panevėžyje ir Marijampolėje: naktiniuose klubuose rengiami šou intymesni3
Jau šį savaitgalį grupės SEL gerbėjų lauks du visiškai kitokie pasirodymai – balandžio 19 dieną Egidijus Dragūnas su muzikantais surengs šou Panevėžio naktiniame klube „Afteris“, o šeštadienį, bal...
-
Kultinis vaidmuo – už grašius
Britų aktorius Christianas Bale’as 2000-aisiais atliko pagrindinį vaidmenį kultiniu tapusiame Mary Harron filme „Amerikos psichopatas“. Nedaugelis žino, kad tiek kuriant filmą, tiek ir po jo išleidimo būta tam tikrų iš&sc...
-
K. Tiškevičius ir V. Mikaitis: laidoje „Vieni juokai“ siūlome pasijuokti drauge
Turbūt daugiausia sparnuotų frazių apie juoką yra susijusių su sveikata. Todėl nauja TV3 laida „Vieni juokai“ kiekvieną ketvirtadienį kvies prie ekranų tuos, kurie rūpinasi savo sveikata ir mėgsta iš širdies pasijuokti. Kad...
-
I. Stonkuvienė prakalbo apie svorį: stora – blogai, plona – irgi blogai6
„Per eilę metų viešumoje ne kartą esu girdėjusi, kad esu per stora arba per plona. Niekada nebus gerai, niekada neįtiksime, galime tik keisti požiūrį“, – tikino televizijos laidų vedėja, įvairių socialinių iniciatyvų auto...
-
Mirė italų mados dizaineris R. Cavalli7
Būdamas 83-ejų penktadienį mirė italų mados dizaineris Roberto Cavalli (Robertas Kavalis), kurio meilė gyvūnų kailio ir gamtos motyvų audiniams ištisus dešimtmečius darė jį tarptautinio elito numylėtiniu, pranešė žiniasklaid...