Quantcast

Ateities sportas – tramplinai į išlaisvinančias aukštumas

"Dar mažai žmonių Lietuvoje supranta, kad tai yra ateities sportas ir jis tik populiarės", – neabejoja kalnų dviračių sporto (MTB) šuolių nuo tramplinų entuziastas Linas Gliaudelis. Pamatęs, kad Lietuvoje nėra legalių trasų, skirtų šiam sportui, vyras sukūrė transportuojamus tramplinus, kurie pakeitė ne tik šuolininkų kasdienybę, bet ir jo paties gyvenimą.

Ilgos paieškos

46-erių L.Gliaudelis gimė Kaune, bet jau kiek daugiau nei 20 metų gyvena Vilniuje. Ten maždaug prieš 15 metų ir sumanė nusipirkti dviratį.

"Juo važinėdamas greitai supratau, kad noriu pajudėti daugiau, nei tiesiog nuvažiuoti iki parduotuvės. Deja, įsigytas dviratis buvo per sunkus ir nerangus. Pradėjau svarstyti apie plentinį dviratį – labai norėjau sportuoti. Kadaise bandžiau bėgioti, bet tai nesuteikė malonumo – kaskart tekdavo prisiversti. Ir tuomet atradau svarbiausią tiesą: jei manote, kad tingite sportuoti, jūs ne tingite, bet tiesiog neatrandate patinkančio sporto. Aš jį atradau", – pasakoja dviračių entuziastas.

 

 

L.Gliaudelis toliau analizavo dviračių sporto galimybes, ieškojo, kur geriausiai realizuoti save. Sužinojo, kad Vilniuje yra žmonių, paprastais krosų dviračiais važinėjančių miškais.

"Pagalvojau, kad ir man būtų įdomu, pradėjau ieškoti naujo gero krosinio dviračio. Jį ilgai ir atsakingai rinkausi. Dabar atrodo kiek juokinga, kad tiek dėmesio skyriau būtent dviračiui, kuris iš manęs turėjo padaryti neva puikų dviratininką. Bet galiausiai vis tiek pradėjau važinėti maratonus, kurie ir Vilniuje, ir Ignalinoje yra rengiami ir šiandien. Iš MTB šakų būtent ši – kai reikia intensyviai minti pedalus ir viskas paremta ištverme – Lietuvoje yra populiariausia. Tai panašu į maratono bėgimą", – pasakoja sportininkas.

Tačiau, pradėjęs praktikuoti dviračių maratonus, labai greitai suprato, kad minti pedalus tolimas distancijas jam yra ne sunku, bet paprasčiausiai nuobodu: "Per mažai veiksmo. Vieni žmonės yra maratonininkai, o kiti mėgsta sprogstamąją jėgą. Aš tikriausiai esu iš pastarųjų."

Vieni žmonės yra maratonininkai, o kiti mėgsta sprogstamąją jėgą. Aš tikriausiai esu iš pastarųjų.

Per abejingumo barjerus

Linas pripažįsta, kad kurį laiką dėl nesėkmingų patinkančio sporto paieškų jautėsi šiek tiek nusivylęs, kol kartą miške pamatė šlaitais važinėjančius dviratininkus.

"Iškart supratau, kad man reikia šitai išbandyti. Reikėjo vėl pirkti naują – šį kartą All-mountain tipo – dviratį. Šiek tiek dvejojau, ar nesu per senas šuoliams nuo tramplinų, nes tuo metu man buvo 39-eri. Atsimenu, ir draugo klausiau, ar ne per vėlu tokio amžiaus pradėti sportuoti, o jis atsakė, kad aš esu stipriausio amžiaus. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tada aš jaučiausi senesnis nei dabar. Nusprendžiau bandyti, nors ir neužtikrintai", – atvirauja L.Gliaudelis.

Jis ir vėl pardavė senąjį dviratį, įsigijo naują ir pradėjo praktikuotis. Tada ir vėl suprato, kad Lietuvoje kalnų dviračių sportui labai daug ko trūksta. "Iki šiol Lietuvoje nėra nė vienos legalios trasos su tramplinais, skirtos šiam sportui. Šiais metais gavome vietą įrengti kalnų dviračių parką – ir tai pagaliau įvyko po septynerių metų. Šis parkas bus Vilniuje, šalia Dvarčionių. Jis bus skirtas visiems: bus trasos vaikams, šeimoms, ganėtinai lengvos, bet bus ir trasų jau turintiems įgūdžių ir pritaikytų žmonėms, kurie moka ore apsiversti", – vardija nepailstantis entuziastas.

"Dar mažai žmonių Lietuvoje supranta, kad tai yra ateities sportas ir jis tik populiarės, todėl teko susidurti su abejingumu ir nenoru gilintis į problemas, su kuriomis susiduria kalnų dviračių sporto mėgėjai. Kol nėra tikrų kalnų dviračių parkų, reikia tenkintis savo jėgomis įrengtais takeliais", – apgailestauja Linas.

Linas Gliaudelis

Unikalus išradimas

"Kalnų dviračiai priklauso gravity sportui – jam būdinga žemės trauka, todėl reikia šlaitų, – paaiškina L.Gliaudelis. – Kadangi tam tinkančių legalių trasų ir tramplinų nebuvo, pradėjome kurti medinius, kuriuos galime transportuoti kur tik norime. Iš pradžių galvojome, kaip tuos tramplinus susikurti – gal sukalus iš medžio atsivežti į vietas, kuriose važinėjomės?"

L.Gliaudelio profesija – grafikos dizaineris, todėl patirties dizaino srityje turėjo daug. "Pagalvojau, kad sukonstruosiu trampliną taip, kad atsigabenus į reikiamą vietą būtų kuo mažiau darbo, detalių, kad jį būtų galima paprastai surinkti. Pirmasis tramplinas nebuvo panašus į tokius, kokius gaminame šiandien. Tai buvo fanerinių detalių krūva, kurią trise iš bagažinės glėbiais nešėme, surinkome, susukome medvaržčius, kad būtų saugiau, ir iškart naudojome varžybose. Tada įsitikinau, kad toks tramplinas visiems įdomus. Ir man pačiam jis patiko, bet norėjau sukurti geresnį, lengvesnį", – pasakoja jis.

Linas galiausiai suprato, kad reikia pagaminti tokį trampliną, kurį būtų galima ir parduoti. "Vakaruose MTB kultūra labai pažengusi, todėl toks daiktas, kaip lagaminas ar kuprinė, kurią ant pečių užsimetęs gali važiuoti dviračiu, o vėliau kur tik nori pasistatęs šokinėti nuo tramplino, sulaukė susidomėjimo. Iki mūsų pasiūlytos idėjos pasaulyje tokio produkto nebuvo", – didžiuojasi "MTB Hopper" tramplinų unikalumu.

Padeda įveikti baimes

Tokie tramplinai labai naudingi ir pradedantiesiems, kadangi net ir savo namų kieme kiekvienas gali šuolių techniką tobulinti nors ir kiekvieną dieną. "Jei bijai, kad iš tavęs juoksis, kad neva nevykėlis nemoka šokinėti – nusivežk trampliną į sodybą, kur tavęs niekas nematys", – juokiasi transportuojamųjų tramplinų kūrėjas.

Labai svarbu tikėti, kad tu gali tai padaryti.

L.Gliaudelis drąsina norinčiuosius treniruotis šokinėti nuo tramplino. "Labai svarbu tikėti, kad tu gali tai padaryti. Žinoma, reikia ir praktikos, nes galime labai daug vaizdo įrašų prisižiūrėti, bet kol nepradėsime praktikuotis, kūnas to nepajus. Pasaulyje yra labai nedaug žmonių, kuriems nereikia kovoti nei su vidinėmis baimėmis, nei su fiziniais duomenimis. Žmonės klysta, galvodami, kad kol bijo, yra saugūs. Iš esmės, šuoliai yra vienas būdų, kaip išmokti išgyventi baimę, kaip suprasti, ką ji daro su kūnu. Geriausiai sekasi, kai išmokstama atsipalaiduoti, nors ir jaučiama baimė", – pataria kalnų dviračių aistruolis.

Jis nevadina šio sporto ekstremaliu, nes toks požiūris pasenęs, paremtas klaidingais įsitikinimais. "Ekstremalios yra situacijos, kai klaida gali kainuoti gyvybę, kai vykdai karines misijas ar suiminėji teroristus. Tai yra ekstremalu, bet ne šuoliai nuo įprastų tramplinų ar tokių, kokius gaminame mes", – įsitikinęs vyras.

L.Gliaudelis kiekvieną rytą, jei tik yra galimybė, šokinėja nuo savo kuriamų tramplinų ir juos testuoja. Tai darydamas suprato, kad žmonėms jo kūrinys suteikia pergalės jausmą. "Daugybės dalykų atskaitos taškas mums yra baimė, todėl pergalės jausmas peršokus trampliną – labai brangus. Iš patirties taip pat žinau, kad absoliuti dauguma peršoka trampliną iš pirmo karto, o iš tų, kurie peršoka, toliau šokinėja dar apie 80 proc. Šokinėja ne tik vyrai, bet ir moterys, ir vaikai", – sako L.Gliaudelis.

MTB (Mountain Terrain Biking) žanrų klasifikacija

Cross-Country (XC) ir Marathon – šie žanrai paremti ištverme, panašiai kaip ir bėgimo maratone. Visi dalyviai pradeda vienu metu, intensyviai mina į kalną, šuolių beveik nėra.

Enduro – varžybos susideda iš dviejų dalių. Pirma dalis: įminimas į kalną, kai laikas neskaičiuojamas, tik užskaitomas faktas, kad įminta į kalną. Antra dalis: atskiro starto varžybos važiuojant žemyn nuo kalno, kai skaičiuojamas laikas. Vyrauja nemaži greičiai, ilgos techniškos nuokalnės. Yra šuolių.

Downhill (DH) – dalyviai į kalną pakyla keltuvais, o varžybos vyksta leidžiantis žemyn. Labai didelis greitis, dideli šuoliai, ypatingai atšiaurios ir techniškos trasos. Tikslas – kuo greičiau nusileisti žemyn.

Four-cross ir Dual Slalom – paleidžiami keturi (4X) arba du (DS) dalyviai, važiuojama žemyn, daug šuolių ir posūkių. Atsilikę iškrenta, o pirmi keliauja į kitą etapą.

Freeride (FR) – ypač dideli šuoliai, perkritimai žemyn, laukiniai paviršiai, stilius vertinamas balais.

Slopestyle – tramplinai pastatyti taip, kad sviestų į viršų, paviršiai išlyginti dėl geresnio riedėjimo. Šuoliai sudėtingi, jų grožis vertinamas balais.

Dirt Jump – panašu į Slopestyle, tik mažesnis ir lėtesnis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių