Quantcast

„Afganistano žvaigždė“: kai dainuojanti moteris dar kelia siaubą

Lietuvoje muzikiniai projektai tokie įprasti, kad prodiuseriams kaskart tenka gerokai pasukti galvas, kuo patraukti išlepintus žiūrovus, kuriems, matyt, sunkiai įsivaizduojama, jog svetur jau pats muzikinio šou pasirodymas eteryje yra laikomas skandalingu ar net vertu mirties.

Draudimas dainuoti

Būtent tokiu keliu, laužydamas tradicijas į žiūrovų širdis, eina Afganistano muzikos talentų konkursas „Afganistano žvaigždė“ („Afghan Star“). Jo dalyviams šalyje, kurioje tebesilieja kraujas, vis dar pavojinga tiesiog dainuoti ir prieš kiekvieną laidą reikia imtis ypatingų saugumo priemonių. Konservatyvumu garsėjančiame Afganistane Talibano režimas muziką ir dainas apskritai buvo uždraudęs kaip šventvagystę, ir tik po 2004-ųjų rinkimų, pasikeitus valdžiai, papūtė demokratijos vėjas ir žmonės vėl pradėjo dainuoti. Belieka įsivaizduoti, ką „Tolo TV“ įsižiebusi „Afganistano žvaigždė“ tuomet reiškė televizijai, žiūrovams ir dalyviams.

Iš Talibano režimo priespaudos išsivadavusio modernėjančio Afganistano veidą dokumentinėje juostoje tokiu pat pavadinimu įamžino britų režisierė Havana Marking, kuri keturis mėnesius lydėjo šou dalyvius, stebėjo repeticijas, fiksavo savijautą, žmonių reakcijas. Filmas 2009-aisiais buvo apdovanotas Sandanso kino festivalyje ir atstovavo Jungtinei Karalystei atrankoje į "Oskaro" nominaciją už geriausią užsienio filmą, jį prieš 7 metus ir lietuviams pristatė „Kino pavasaris“.

Žinia afganų moterims

Vos pradėjus kurti projektą mulos grūmojo, kad nuo tradicinių vertybių kelio nuklystanti šalis žlugs. Visgi taip nenutiko, o „Afganistano žvaigždė“ skaičiuoja jau 12 sezonų, šalyje toliau laužo tabu ir vėl atsidūrė tarptautinės žiniasklaidos akiratyje. Šįkart – dėl ypač netikėto ir drąsaus finalo, kuriame pirmą kartą pasirodė moteris ir savamokslis reperis.

Kilusi iš tradicinės puštūnų bendruomenės, itin konservatyvaus Jalalabado, kur moterys retai pasirodo gatvėse, o jei pasirodo, tai tik su burkomis, 18-metė Zulala Hashimi dėl svajonės dainuoti buvo priversta mesti mokyklą ir pelnyti šeimos, kuriai viešai dainuojančios moters įvaizdis kėlė siaubą, palaikymą. Viso šou metu mergina garsiai dėkojo ir neslėpė pasididžiavimo ją lydėjusia mama, kuri dar ir visus sceninius drabužius jai sumodeliavo bei pasiuvo.

Be Zulalos, į talentų projekto atranką išdrįso ateiti tik viena mergina, kai vaikinų ir vyrų buvo keletas šimtų. Iki šiol aukščiausia merginų pasiekta vieta „Afganistano žvaigždėje“ buvo trečia, ir dar 2008-aisiais. „Net jei nelaimėsiu, aš būsiu dainininkė. Noriu afganų moterims skleisti žinią: jos turi reikalauti savo teisių, parodyti savo talentus ir būti pripažintos“, – prieš didįjį finalą sakė Zulala.

Svajonė už 8 dolerius

Projekto Zulala visgi nelaimėjo – pergalę nuskynė 23-ejų repuojantis barzdaskutys ir kirpėjas Sayedas Jamaliu Mubarezas, kuriam taip pat teko nemenkas iššūkis tokia neįprasta Afganistanui muzika uždegti publiką.

Repą vaikinas atrado Irane, kur su savo šeima, kaip ir tūkstančiai kitų šiitų musulmonų šeimų, buvo pakliuvęs bėgdamas nuo persekiojimų. Atrankoje džinsais, džemperiu, raudona beisbolo kepuraite ir vėriniu pasipuošęs Sayedas tapo tiesiog ikona. Jam svajonė dainuoti taip pat nemažai kainavo: būdamas vienintelis šeimos maitintojas jis ryžosi trim mėnesiams uždaryti savo kirpyklą, kad galėtų dalyvauti šou, ir, pasiskolinęs iš kaimynų 8 dolerius autobuso bilietui, išvyko į Kabulą. „Repas Afganistane yra nauja, žmonės jo dar nepažįsta, bet aš toliau stengsiuosi jį įlieti į visuomenę“, – kalbėjo šou nugalėtojas, repuojantis apie tos visuomenės skaudulius nuo skurdo, neteisybės iki moterų ir brangių vedybų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių