- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kultūros ministerija nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai skyrė 10 tūkst. eurų, kad ši tęstų YIVO (Yidisher visnshaftlekher institut) žydų mokslinių tyrimų instituto archyvo skaitmeninimo veiklas.
Tarptautinis skaitmeninimo projektas „YIVO Vilniaus projektas“ pradėtas prieš trejus metus, jo užduotis yra išsaugoti, jei reikia – atkurti, ir suskaitmeninti išlikusį žydų dokumentinį paveldą.
Šį paveldą sudaro Vilniuje tarpukaryje veikusio YIVO saugotų ir nuo sunaikinimo išgelbėtų kolekcijų fragmentai. Jidiš kalba suskaitmenintos knygos sudarys didžiausią žydų dokumentinio paveldo virtualų archyvą pasaulyje, pranešė Kultūros ministerija.
Planuojama specialiame interneto portale sujungti Niujorke ir Vilniuje esančius prieškarinius YIVO archyvus, virtualioje erdvėje atkurti vienos didžiausių prieškarinių bibliotekų Europoje – Mato Strašūno Vilniaus biblioteką – ir atverti jos unikalių dokumentų archyvą visuomenei.
Projekto apimtis – apie 10 tūkst. retų ir unikalių leidinių bei 1,5 mln. įvairių dokumentų.
„Šis projektas svarbus ir mokslininkams, ir Lietuvos visuomenei, – pažymi Kultūrinės atminties ir paveldo politikos skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Pileckaitė. – Dokumentai pasakoja, kaip žydai atvyko, kūrėsi ir gyveno mūsų šalyje, kaip mokėsi ir kartu ją kūrė. Tai padės geriau susipažinti su daugialypiu Lietuvos žydų gyvenimu, suvokti jų santykį su Lietuva“.
Projektą įgyvendina YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas (JAV), Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
YIVO buvo įkurtas Vilniuje 1925-aisiais. Jame buvo kaupiamas žydų folkloras, memuarai, knygos ir publikacijos, žydų bendruomenės dokumentai.
Institutas veikė iki 1941-ųjų, kada naciai archyve sukauptas knygas išvežė į Frankfurtą. 1946 metais JAV kariuomenė aptiko šią medžiagą ir perkėlė į Niujorką, kur tuo metu jau veikė atkurtas YIVO institutas.
Žydai Lietuvoje įsikūrė dar XIV amžiuje, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Vilnius nuo XVIII amžiaus tapo svarbiu žydų kultūros centru, miestui prigijo „Šiaurės Jeruzalės“ vardas.
Žydų žudynės Lietuvoje prasidėjo jau pirmosiomis Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos karo dienomis 1941 metų birželio pabaigoje. Iš viso iki nacių okupacijos pabaigos nužudyta apie 195 tūkst. Lietuvos žydų. Karo pabaigos sulaukė 5 – 10 proc. Lietuvos žydų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...