Vandenyno bangos perrašyta šeimos istorija

Gyvenime taip pat ištinka cunamiai. Sunaikindami viską, išskyrus atmintį. Ją blukina laikas. Kartu laikas suteikia pagrindą vystytis praeities pasakojimui, kalbėti(s).

Fizine erdve praeičiai atkurti tapo Kauno fotografijos galerija, kurioje eksponuojama festivalio "Kaunas Photo" nominacijos "Kaunas Photo Star 2017" laimėtojos Mayumi Suzuki personalinė paroda "Atkūrimo testamentas".

Keisti pasaulius

Žodis "paroda" – formalus. Jis įvietina materialų būvį suteikdamas erdvę, kurioje M.Suzuki atsiveria autentišku asmeniniu pasakojimu apie savo šeimą ir cunamį, palikusį tik praeities fragmentus. "Atkūrimo testamentas" – tai atvira galimybė žiūrovams pajusti laiką nusinešusią bangą ir tai, ko nebeliko po jos.

2011-aisiais Japoniją sudrebinęs žemės drebėjimas ir cunamis nusinešė 827 žmonių gyvybę. Daug dingo be žinios. Tarp dingusiųjų – M.Suzuki tėvai. Apie nelaimę fotografė pasakoja ramiai, su nuolankumu. Žiūrėti ir klausytis žmogaus, kuris atsiveria nepažįstamiesiems, ėjusiems pro šalį ar tiesiog iš smalsumo užsukusiems į parodą, – stiprus jausmas, paskatinantis menininkės šeimos istoriją įsileisti giliai į savo širdį. Tuomet ji tampa dalimi šiandienos jausmų, dalimi patirties, išgyventos kartu.

"Reikia gyventi, kad keistum pasaulius", – iš atminties išnyra publicisto Jerzy Giedroyco žodžiai.

"Atkūrimo testamentas" keičia pasaulius. Jei prieš įžengiant į galerijos erdvę atrodė, kad gyvename atskirus gyvenimus, kuriuose patys sau esame svarbiausi, pabuvus parodoje didysis ego subliūkšta ir norisi dėkoti aukštesnėms jėgoms, kad cunamiai mūsų nepasiekia.

Cunamis – tai ne tik stichinė nelaimė, tai likimas. "Trys mūsų šeimos kartos patyrė šią stichiją: mano senelis, mano tėtis ir aš. Tačiau visi sugebėjome pradėti gyventi iš naujo", – pasakoja M.Suzuki. Likimas nusineša ir nebegrąžina, tačiau suteikia galimybę gimti / būti naujai.

Vandens ženklai

"Atkūrimo testamentas" yra naujas būvis, kurį fotografė skirsto į tris dalis. Pirmoji – vaikystė. Joje fotografijos iš šeimos albumo, darytos menininkės tėčio, kuriose juokiasi artimieji, dar stovi šeimos namas, kuris po cunamio, kaip ir 70 proc. kitų pastatų, buvo sunaikintas.

"Atkūrimo testamentas" – tai atvira galimybė žiūrovams pajusti laiką nusinešusią bangą ir tai, ko nebeliko po jos.

Antroji dalis – menininkės tėvo kurti portretai. "1994 m. tėtis fotografavo laivų statytojų portretus. Praėjus keletui savaičių po cunamio, grįžau į vietą, kur stovėjo mano namai ir radau tėčio kūrinių aplanką. Jis buvo persunktas vandens, tačiau kai kurios viduje esančios portretų nuotraukos išliko tobulos kokybės. Kai kurios, žinoma, buvo sugadintos, tačiau jų sąlytis su vandeniu sukūrė naujus darbus", – sako M.Suzuki.

Greta šių fotografijų, eksponuojami gelsvi, pelėsio ir vandens paveikti popieriaus lapai, kuriuose – įspaudai išlikusių fotografijų. Vanduo nupiešė savo ženklus, išplaudamas atvaizdus, palikdamas neįskaitomas dėmes. Tai gražūs paveikslai šalia svetimų žmonių nuotraukų. Nepažįstami žvilgsniai, nesuprantami žodžiai.

Asmeninės atminties žemėlapiai

Trečioji parodos dalis – M.Suzuki kūriniai. Juodai baltos, skirtingo formato fotografijos yra pagrindinė "Atkūrimo testamento" dalis, kuriai sukurti menininkė naudojo tėčio fotoobjektyvą.

Susilieję, nejudantys vaizdai primena vaiduokliškus kadrus. "Fotografijos kurtos gaudant laiką prieš saulėlydį arba nakties metu, nes dienos šviesa per sunki. Per šiuos darbus noriu pasidalyti momentu, kurį išgyveno patyrusieji cunamį", – atvirauja menininkė.

Vaiduokliška fotografijų serija tarsi sugrąžina žuvusias ar dingusias be žinios sielas į jų miestą, į namus.

Greta nespalvotų fotografijų, eksponuojamos sūraus vandens beveik visiškai sunaikintos nuotraukos. Vaizdus praradusios fotografijos atrodo kaip salų žemėlapiai, kuriuos pratęsia tikrų žemėlapių brėžiniai, sukabinti greta. Taip sukuriamas asmeninės atminties žemėlapis, perduodamas ateities kartoms.

Daugiau žodžių nebereikia. Tik norisi padėkoti menininkei. Už atvirumą.


Kas: M.Suzuki paroda "Atkūrimo testamentas".

Kur: Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2).

Kada: veikia iki spalio 1 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ką pasakoja margučių raštai?
    Ką pasakoja margučių raštai?

    Ar žinote, kokia spalva buvo dažomi margučiai XX a. pradžioje? Nustebsite! Dauguma jų buvo juodi – tokių pavyzdžių saugoma M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. Kodėl juoda? Juk tai žemės spalva. O kodėl skutinėjo ir margino svastikomis, spiral...

    4
  • Apie milijono vertės kultūrą
    Apie milijono vertės kultūrą

    Minėdami Pasaulio kultūros dieną, balandžio 15-ąją, Kauno menininkų namai (KMN) paskelbė apie akciją #kurkultura, pristatančią kultūros gausą, vertę ir potencialą Kaune ir miesto rajone. Pirmą kartą surengta tokio turinio akcija gali tapti sva...

    1
  • Kur veda skulptoriaus B. Pundziaus pėdsakai?
    Kur veda skulptoriaus B. Pundziaus pėdsakai?

    Prieš 60 metų, 1959-ųjų balandžio 11 d., mirė vienas iškiliausių Lietuvos skulptorių Bronius Pundzius. ...

    3
  • Gloria muzikos patriarchui J. Naujaliui
    Gloria muzikos patriarchui J. Naujaliui

    Juozo Naujalio 150-osios gimimo metinės skambiu akordu prabilo Raudondvaryje, tą pačią balandžio 9-ąją, kai ir gimė Lietuvos šviesuolis. ...

    1
  • Nacionalinio pašto ženklo šimtmetis: Berlyno laidos
    Nacionalinio pašto ženklo šimtmetis: Berlyno laidos

    Paroda "Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklui – 100. Berlyno laidos" yra jau trečia paroda, skirta visuomenei supažindinti su pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos pašto ženklais ir žmonėmis, stovėjusiais prie nepriklausomos ...

    1
  • Kitokia pažintis su A. Giniočiu: jei spektaklis „veža“, ko daugiau reikia?
    Kitokia pažintis su A. Giniočiu: jei spektaklis „veža“, ko daugiau reikia?

    "Jei spektaklis visus veža, ko daugiau reikia?" – šiuo sakinius daugybę žanrų įvaldęs Aidas Giniotis, regis, atskleidžia savo kūrybos džiaugsmo esmę ir sėkmės priežastį. Ne vieną aukščiausią teatro apdovanojimą p...

  •  33 mąstymo apie tekstilę būdai
    33 mąstymo apie tekstilę būdai

    Šiuolaikinė tekstilė nebetelpa į taikomojo dailės žanro rėmus. Kūrinių idėjoms įkūnyti menininkai renkasi įvairias medžiagas, skirtingas technikas, taip sukurdami visumą, kurios pagrindu  išlieka medžiagiškumas. Tačiau...

    1
  • Festivalio „TheATRIUM 2019“ tarptautinės programos gidas
    Festivalio „TheATRIUM 2019“ tarptautinės programos gidas

    Artėja trečiasis tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“: gegužės 21–26 d. vyks Lietuvos teatro vitrina (15 spektaklių), o birželio 2–16 d. – tradicinė tarptautinė programa. ...

  • „Prūsai“ – maestro jubiliejui
    „Prūsai“ – maestro jubiliejui

    Neseniai jubiliejų paminėjęs vienas garsiausių ir populiariausių šalies kompozitorių Giedrius Kuprevičius vakar viešėjo Klaipėdoje, dar kartą pasižiūrėjo savo parašytą operą "Prūsai" ir gyrė klaipėdiečių pasta...

  • Atėnuose po 27 metų pagaliau pastatyta Aleksandro Makedoniečio statula
    Atėnuose po 27 metų pagaliau pastatyta Aleksandro Makedoniečio statula

    Atėnuose penktadienį buvo pastatyta pirmoji mieste Aleksandro Makedoniečio statula, kurios projektas biurokratijos koridoriuose buvo įstrigęs kone tris dešimtmečius. ...

    1
Daugiau straipsnių