Vandenyno bangos perrašyta šeimos istorija | Diena.lt

Vandenyno bangos perrašyta šeimos istorija

Gyvenime taip pat ištinka cunamiai. Sunaikindami viską, išskyrus atmintį. Ją blukina laikas. Kartu laikas suteikia pagrindą vystytis praeities pasakojimui, kalbėti(s).

Fizine erdve praeičiai atkurti tapo Kauno fotografijos galerija, kurioje eksponuojama festivalio "Kaunas Photo" nominacijos "Kaunas Photo Star 2017" laimėtojos Mayumi Suzuki personalinė paroda "Atkūrimo testamentas".

Keisti pasaulius

Žodis "paroda" – formalus. Jis įvietina materialų būvį suteikdamas erdvę, kurioje M.Suzuki atsiveria autentišku asmeniniu pasakojimu apie savo šeimą ir cunamį, palikusį tik praeities fragmentus. "Atkūrimo testamentas" – tai atvira galimybė žiūrovams pajusti laiką nusinešusią bangą ir tai, ko nebeliko po jos.

2011-aisiais Japoniją sudrebinęs žemės drebėjimas ir cunamis nusinešė 827 žmonių gyvybę. Daug dingo be žinios. Tarp dingusiųjų – M.Suzuki tėvai. Apie nelaimę fotografė pasakoja ramiai, su nuolankumu. Žiūrėti ir klausytis žmogaus, kuris atsiveria nepažįstamiesiems, ėjusiems pro šalį ar tiesiog iš smalsumo užsukusiems į parodą, – stiprus jausmas, paskatinantis menininkės šeimos istoriją įsileisti giliai į savo širdį. Tuomet ji tampa dalimi šiandienos jausmų, dalimi patirties, išgyventos kartu.

"Reikia gyventi, kad keistum pasaulius", – iš atminties išnyra publicisto Jerzy Giedroyco žodžiai.

"Atkūrimo testamentas" keičia pasaulius. Jei prieš įžengiant į galerijos erdvę atrodė, kad gyvename atskirus gyvenimus, kuriuose patys sau esame svarbiausi, pabuvus parodoje didysis ego subliūkšta ir norisi dėkoti aukštesnėms jėgoms, kad cunamiai mūsų nepasiekia.

Cunamis – tai ne tik stichinė nelaimė, tai likimas. "Trys mūsų šeimos kartos patyrė šią stichiją: mano senelis, mano tėtis ir aš. Tačiau visi sugebėjome pradėti gyventi iš naujo", – pasakoja M.Suzuki. Likimas nusineša ir nebegrąžina, tačiau suteikia galimybę gimti / būti naujai.

Vandens ženklai

"Atkūrimo testamentas" yra naujas būvis, kurį fotografė skirsto į tris dalis. Pirmoji – vaikystė. Joje fotografijos iš šeimos albumo, darytos menininkės tėčio, kuriose juokiasi artimieji, dar stovi šeimos namas, kuris po cunamio, kaip ir 70 proc. kitų pastatų, buvo sunaikintas.

"Atkūrimo testamentas" – tai atvira galimybė žiūrovams pajusti laiką nusinešusią bangą ir tai, ko nebeliko po jos.

Antroji dalis – menininkės tėvo kurti portretai. "1994 m. tėtis fotografavo laivų statytojų portretus. Praėjus keletui savaičių po cunamio, grįžau į vietą, kur stovėjo mano namai ir radau tėčio kūrinių aplanką. Jis buvo persunktas vandens, tačiau kai kurios viduje esančios portretų nuotraukos išliko tobulos kokybės. Kai kurios, žinoma, buvo sugadintos, tačiau jų sąlytis su vandeniu sukūrė naujus darbus", – sako M.Suzuki.

Greta šių fotografijų, eksponuojami gelsvi, pelėsio ir vandens paveikti popieriaus lapai, kuriuose – įspaudai išlikusių fotografijų. Vanduo nupiešė savo ženklus, išplaudamas atvaizdus, palikdamas neįskaitomas dėmes. Tai gražūs paveikslai šalia svetimų žmonių nuotraukų. Nepažįstami žvilgsniai, nesuprantami žodžiai.

Asmeninės atminties žemėlapiai

Trečioji parodos dalis – M.Suzuki kūriniai. Juodai baltos, skirtingo formato fotografijos yra pagrindinė "Atkūrimo testamento" dalis, kuriai sukurti menininkė naudojo tėčio fotoobjektyvą.

Susilieję, nejudantys vaizdai primena vaiduokliškus kadrus. "Fotografijos kurtos gaudant laiką prieš saulėlydį arba nakties metu, nes dienos šviesa per sunki. Per šiuos darbus noriu pasidalyti momentu, kurį išgyveno patyrusieji cunamį", – atvirauja menininkė.

Vaiduokliška fotografijų serija tarsi sugrąžina žuvusias ar dingusias be žinios sielas į jų miestą, į namus.

Greta nespalvotų fotografijų, eksponuojamos sūraus vandens beveik visiškai sunaikintos nuotraukos. Vaizdus praradusios fotografijos atrodo kaip salų žemėlapiai, kuriuos pratęsia tikrų žemėlapių brėžiniai, sukabinti greta. Taip sukuriamas asmeninės atminties žemėlapis, perduodamas ateities kartoms.

Daugiau žodžių nebereikia. Tik norisi padėkoti menininkei. Už atvirumą.


Kas: M.Suzuki paroda "Atkūrimo testamentas".

Kur: Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2).

Kada: veikia iki spalio 1 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje – šveicarų kino kūrėjo retrospektyva
    Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje – šveicarų kino kūrėjo retrospektyva

    „Nei vienas šveicarų režisierius negalėjo taip užtikrintai ištarti „aš“, kaip Peteris Liechti – ryškiausias pastarųjų dviejų dešimtmečių Šveicarijos kino kūrėjas. ...

  • Forumo teatre – repetuoti savo ėjimus
    Forumo teatre – repetuoti savo ėjimus

    „Teatro paskirtis – ne nurodyti teisingą kelią, o tik pasiūlyti būdus, kuriais visi įmanomi keliai gali būti apžvelgti. Teatras – tai žinių forma. Jis gali – ir turėtų – tapti įrankiu pakeisti visuomenę. Teatras gali ...

  • Senųjų amatų dienos – savaitgalį Trakų pilyje
    Senųjų amatų dienos – savaitgalį Trakų pilyje

    Š. m. rugpjūčio 18-19 d. Trakų Salos pilyje jau keturioliktą kartą vyks renginys „Senųjų amatų dienos“. ...

  • Folkloro šventė veda į Juodkrantę
    Folkloro šventė veda į Juodkrantę

    Kitą savaitę tris dienas Juodkrantėje plazdės 11-osios regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“ vėliavos. Šventė šiemet skiriama Martyno Liudviko Rėzos 242-osioms gimimo metinėms ir Prūsų Lietuvos lietuvinink...

  • Naujausių knygų apžvalga: ką rekomenduojama skaityti?
    Naujausių knygų apžvalga: ką rekomenduojama skaityti?

    Romas Treigys DZIEDAS Tyto alba, 2018 Tai knyga apie išlikimą. Ne apie dziedą, bent jau ne vien apie jį. Dziedo linija, kuri tęsiasi visą XX a., romane sudaro kokį trečdalį, kitos dvi stambios šakos – tai didžiavyrio Tomo Ramzos...

  • S. Lukoševičiūtė-Statkevičienė: tapau, vadinasi, esu
    S. Lukoševičiūtė-Statkevičienė: tapau, vadinasi, esu

    Pirmasis įspūdis, kuris aplanko bežiūrint jaunosios kartos tapytojos Simonos Lukoševičiūtės-Statkevičienės paveikslus, – jausmas, kad viskas, kas mus supa, – (iš)nyksta. Drobėse pasikartojantys kasdienybės epizodai yra atsp...

  • Tapytojo pasivaikščiojimas paupiais
    Tapytojo pasivaikščiojimas paupiais

    Kaip keistai kartais viskas susiklosto: Šarūno Šarkausko paroda Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje nebuvo planuota, kaip ir nebuvo planuotas „langas“ rugpjūtį įtemptame 2018-ųjų galerijos ...

    1
  • Lietuvos Respublika 1918–1940 m.: didieji pasiekimai
    Lietuvos Respublika 1918–1940 m.: didieji pasiekimai

    Lietuvos Respublika 1918–1940 m. patyrė ir džiaugsmo, ir liūdesio, tačiau minint atkurtos valstybės šimtmetį norėtųsi atsigręžti į dalykus, kuriais galime didžiuotis iki šiol. ...

    3
  • Naujuosius pašto ženklus papuoš skardžiabalsės pempės
    Naujuosius pašto ženklus papuoš skardžiabalsės pempės

    Lietuvos paštas, tęsdamas pašto ženklų seriją „Lietuvos gyvūnai“, penktadienį išleidžia naują pašto ženklų seriją. Keturiuose pašto ženkluose pavaizduoti iš ilgo kuodo, margų spalvų ir skardau...

  • J. Katzo parodoje – bevardžių paveikslų įvairovė
    J. Katzo parodoje – bevardžių paveikslų įvairovė

    Rugpjūčio 16-osios vakarą Kauno įvairių tautų kultūrų centre atidaryta tapybos paroda. Renginio svečiai susipažino su žydų kilmės dailininko, inžinieriaus ir sportininko Jakovo Katzo kūryba. ...

    2
Daugiau straipsnių