Quantcast

Vaizdų ir jausmų deriniai „Kino pavasaryje“

Daugiau seansų, mažiau filmų žadėjęs 21-asis Vilniaus kino festivalis "Kino pavasaris" šiemet išdalijo juos per beveik 20 kino programų.

Islandiškų metaforų galia

Festivalio atidarymo filmas Benedikto Erlingssono "Viskas dėl šou" ("The Show of Shows: 100 Years of Vaudeville, Circuses and Carnivals"), kurį Kaune pristatė pats islandų režisierius, tai nebylus, beveik nespalvotas filmas su nuostabia Sigur Rós ir Hilmaro Örno Hilmarssono muzika, sumontuotas iš keliaujančio cirko, kabareto, varietė pasirodymų, datuojamų nuo pat kino atsiradimo iki XX a. aštuntojo dešimtmečio. Toks viso amžiaus liudijimas apie žmonijos potraukį įvairiausiems reginiams gerai perteikia šio daugiakultūrio, pačius įvairiausius žanrus ir skonius aprėpiančio kino festivalio kryptį ir koncepciją.

Pasak režisieriaus B.Erlingssono, surinkęs šimtmečio senumo vaizdo įrašus iš kasdienio gyvenimo, jis tarsi antropologas siekė sukurti keistą ir gražų laiko veidrodį apie Homo sapiens, ir iš perspektyvos parodyti besikartojančias žmonių elgesio, pomėgių struktūras.

Tai, ką matome, nedaug tepakito epochos laikotarpiu: tie patys ir panašūs sudėtingi numeriai, atliekami vis kitų artistų, tik kitu laiku (laiko aspektą nurodo juostų faktūriniai skirtumai, jų grūdėtumas, apsibraižymai, skirtingi atspalviai). Tik ilgainiui cirką populiarumu nurungė kita panaši iliuzijas ir triukus priglobusi meno šaka – kinas. Tačiau kino kamera remiasi tikrovės iliuzija, o cirke, pasitelkiant artistų techniką, – pati tikrovė dėl neįtikimumo tampa lygi iliuzijai. Kinas, kaip ir cirkas, žvilgsnius gali prikaustyti ir užhipnotizuoti, bet kamera, skirtingai nei cirkas, visada pasilieka galimybę akį apgauti, ji niekada neprilygs tikram ir rizikingam artisto salto mortale. Vis dėlto niekas kitas be kino kameros iš amžių dulkių nebūtų prikėlęs šių reginių.

Grimuro Hakonarsono, antrojo šiųmečio "Kino pavasario" svečio iš Islandijos, filmo "Avinai" (Kanų festivalio "Ypatingasis žvilgsnis" apdovanojimas, programa "Kritikų pasirinkimas") siužete – taip pat artimas žmogaus santykis su gyvūnais. Tik vietoje arenos šurmulio – kaimelio kalnų papėdėje ramybės ir monotonijos regimybė. Dėl prasidėjusios avių ligos avininkyste užsiimantys gyventojai priversti likviduoti ištisas kaimenes. Tai dar labiau paaštrina dviejų nuošaliai gyvenančių, bet 40 metų nebendraujančių brolių (aktoriai – Sigurðuras Sigurjónssonas ir Theodóras Jiliussonas) santykius.

"Avinai" ir yra filmas apie santykius, tačiau ne tik tarp žmonių, bet ir apie žmogaus ryšį su gyvenimu, su savo pasirinkimu.

Svarbiausia veikėjų akistata įvyksta ypatingomis sąlygomis – sniego pūgai visiškai sumažinus aplinkinį pasaulį. Tokioje situacijoje, kai viskas (nuomonės, principai ir t.t.) apnuoginama, paaiškėja, kad kitas, artimas žmogus, reikalingas ne tik, kad padėtų išgyventi, bet ir suteiktų žmogiškumą grąžinančius jausmus. Paprastas, realistiškas filmas apie užsispyrusius avis auginančius žmones pabaigoje netikėtai įgauna gilią filosofinę potekstę.

Tolimas artumas

"Iš toli" ("Desde alla", programa "Kritikų pasirinkimas") – tai pirmasis filmas iš Venesuelos, laimėjęs pagrindinį prizą Venecijos kino festivalyje. Režisieriaus Lorenzo Vigas darbas išsiskiria prieštaringa tematika ir savita, brandžia kino kalba. Filmo veikėjas – pagyvenęs vyras Armando (akt. Alfredo Castro) triukšmingose didmiesčio gatvėse ieško jaunų vaikinų, kuriuos už pinigus parsivedęs namo apžiūrinėja, bet neliečia. Pagrindinis veikėjas visada šaltas ir susikaupęs, nuolat tarsi iš toli stebi pasaulį, jis nemėgsta būti liečiamas. Tačiau su Elderu (Luis Silva) – impulsyviu vaikinu iš gatvės užsimezga prieštaringas ryšys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tai

Tai portretas
Kaip dabar atskirti tautybę nuo filmo ? Kinas , kas tai ?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių