- Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Garso režisieriui, kino ir televizijos filmų muzikos kūrėjui Algimantui Apanavičiui įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Apdovanojimas skirtas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui.
Baigęs fortepijono specialybės studijas Muzikos ir teatro akademijoje, A. Apanavičius atėjo dirbti į televiziją ir pradėjo nuo tada naujos žinių laidos „Panorama“. Garso režisierius atsimena, kad reportažuose turėjo skambėti muzika.
„Reikėdavo man parinkti muziką, 16 valandą būdavo repeticija, tad čia juokas parinkti muziką. Sumontuoti į vieną juostą, ir kad kiekvieno siužeto būtų pradžia ir pabaiga. Sinchroniškai, prasidėjus kitam siužetui, pats pereitų sekantis gabaliukas. Reikėjo būti garso montažo virtuozu ir tokiu tapau tada“, – dalijasi prisiminimais garso režisierius, kompozitorius Algimantas Apanavičius.
Po trejų metų A. Apanavičius pradėjo dirbti su dokumentinių filmų kūrėjais. Kaip prisimena, tada Maskva atsiųsdavo visai netinkančią muziką.
Per beveik 50 darbo metų Algimantas Apanavičius yra sukūręs ir muzikos filmams. Jo garso takelis skamba beveik dviejuose šimtuose Lietuvos kino studijos ir Lietuvos televizijos filmų, spektaklių, tarp jų ir „Niekas nenorėjo mirti“, „Sodybų tuštėjimo metas“ ar „Maža išpažintis“.
„Reikėdavo filmui kartais parašyti per naktį muziką. Nori, rašyk ar nerašyk, ten buvo tavo reikalas, bet reikia padaryti. Reikia tą pačią dieną vežti į Maskvą, kad būtų priduotas filmas, gauti pinigai. Montuoja režisieriai iki paskutiniųjų, o muzikai nieko nebelieka“, – pasakojo A. Apanavičius.
Televizijos filmo „Tadas Blinda“ muzika, kaip juokauja A. Apanavičius, kartais tapatinama su liaudies polkomis, nors ją sukūrė garso režisierius. Vasarą šventęs 80 gimtadienį, A. Apanavičius dirba ir šiandien – kartu su žurnaliste Nijole Baužyte kuria televizijos apybraižas apie Lietuvos miestelius.
1961 m. jis baigė Lietuvos konservatorijos A. Dvarionienės fortepijono klasę. Nuo 1960 m. Lietuvos televizijos garso režisierius, 1967–1983 m. ir 1988–1998 m. vyr. garso režisierius. Nuo 1994 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, nuo 1996 m. Kino ir televizijos katedros garso režisierių kurso vadovas.
1963–2001 m. sukūrė muziką apie „Maža išpažintis“, „Surask mane“, „Kai aš mažas buvau“, „Vėjas rugiuose“, ir dokumentiniams filmams „Šimtamečių godos“, „Hommo esse“, „Ir aš nieko pakeist negaliu“, televizijos meniniams filmams „Mirtis ir vyšnios medis“, „Tadas Blinda“, „Ko verkė pušys“, „Raudonmedžio rojus“, "Sodybų tuštėjimo metas, Devyni nuopolio ratai, „Žalčio karūna“, „Valdžia“, dokumentiniam ciklui apie Lietuvos partizanus, tarp jų – „Ketvirtasis prezidentas“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai24
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje4
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas5
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti17
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...