- Justė Litinskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"teamLab" (komandinė laboratorija) – tarpdisciplinis meno kolektyvas iš Japonijos, jungiantis pačių įvairiausių sričių profesionalus.
Kartu jie kuria interaktyvias skaitmeninio meno instaliacijas, kuriomis siekia griauti žmones, gamtą ir meną skiriančias sienas bei tyrinėti naujus užgimstančius ryšius tarp žmonių, gamtos ir pasaulio. Su "teamLab" komunikacijos vadovu Takashi Kudo, kuris visai neseniai pristatė "teamLab" veiklą pirmajame "Kauno – Europos kultūros sostinės" forume, kalbėjomės apie jo komandinės laboratorijos filosofiją, skaitmeninio meno siūlomas galimybes ir sienas, kurias derėtų griauti.
– "teamLab" komandą sudaro profesionalai iš labai įvairių sričių: menininkai, IT specialistai, matematikai, grafikos dizaineriai, redaktoriai ir t.t. Papasakokite apie "teamLab" organizaciją ir jos tikslus.
– Tai yra meninis kolektyvas, kurį sudaro daugiau nei 500 narių. Visi jie skirtingų sričių specialistai, besidomintys skaitmenine visuomene ir trokštantys dirbti drauge su kitais, taip trindami ribas tarp meno, mokslo, technologijų ir kūrybiškumo. "teamLab" pavadinimas tiesiogiai susijęs su mūsų siekiu suburti skirtingų specialistų komandą ir įkurti laboratoriją primenančią vietą, kurioje visi bendromis jėgomis galėtume kurti pažangą.
"teamLab" skaitmeniniu menu siekia praplėsti fizinę erdvę.
"teamLab" įkūrėme 2001 m., skaitmeninės eros suvešėjimo pradžioje. Skaitmeninės technologijos leido mums kurti nevaržomiems jau egzistuojančių meno disciplinų ir išlaisvino mus nuo fizinių barjerų.
Pasitelkę meną siekiame tyrinėti naujus ryšius tarp žmonių ir gamtos. Mes tikime, kad tarp žmogaus ir gamtos neturėtų būti jokių sienų, mat viskas yra ilgo, trapaus, tačiau itin magiško gyvenimo ciklo dalis. Tokia bendra visų "teamLab" kūrybinių projektų idėja.
– Kaip gimsta jūsų kūrinių idėjos ir kokia pagrindinė "teamLab" meninių projektų filosofija?
– Mūsų meno kūriniai yra nuolatinio mąstymo ir kūrybos padarinys. Pagrindinės idėjos visada aiškiai apibrėžiamos jau pačioje pradžioje, tačiau kiekvieno projekto tikslai ima ryškėti tik visai komandai pamažu įsitraukiant į jų kūrybos procesą. Nors iš pirmo žvilgsnio "teamLab" organizacinė struktūra gali pasirodyti itin paprasta, iš tiesų ji labai daugiasluoksnė.
Kartu su tikslais vystosi ir technologiniai sprendimai. Mes pasirenkame ir išvystome tinkamiausią kiekvienam kūriniui technologiją, atsižvelgdami į kūrinio temą ir idėją. Tačiau mus domina ne pačios technologijos, o tai, kaip jos praplečia meninės raiškos galimybes. Technologijos prisideda prie daugelio dalykų plėtros. Silikono slėnyje besirandančios technologijos siekia praplėsti protus, o asmeniniai kompiuteriai ir išmanieji telefonai – mūsų galvoseną. Tviteris leidžia skleistis mūsų asmeninėms pažiūroms, o feibukas – asmeniniams ryšiams.
"teamLab" skaitmeniniu menu siekia praplėsti fizinę erdvę. Nebūtina, kad kiekvienas mūsų kuriamų skaitmeninio meno instaliacijų lankytojas leistųsi į interaktyvų jų pažinimą. Užtenka, kad to imtųsi bent dalis lankytojų. Suskaitmeninę erdvę, netiesiogiai keičiame žmonių tarpusavio santykius. Vien būdami skaitmenizuotose mūsų sukurtų instaliacijų erdvėse, jie tampa meninių procesų dalimi ir savo veiksmais gali keisti fizinę jų išdavą. Jei jų elgesio įkvėpti skaitmeninės instaliacijos erdvės pokyčiai yra gražūs, šalia esantiems žmonėms malonu dalytis ta pačia erdve, todėl kitų žmonių artumas pradedamas vertinti teigiamai.
– Kone visais savo meniniais projektais siekiate griauti vienokias ar kitokias sienas? Kaip jūs suvokiate sienas?
– Nuolat jaučiame mus nuo aplinkinio pasaulio skiriančias sienas, net jei jų išties ir nėra. Jau minėjau, kad, mūsų įsitikinimu, viskas yra bendro gyvenimo ciklo dalis. Vis dėlto daugelis modernių laikų išradimų sukuria tarp mūsų sienas. Mūsų siekis – panaikinti šias sienas. Norime sukurti beribiškumo jausmą, todėl suteikiame mūsų parodų lankytojams galimybes visiškai pasinerti į mūsų kuriamą meną, ar net prisidėti prie jo vystymosi. Interaktyviai dalyvaudami kūrinio virsmuose, jie jaučia, kokia stipri jų įtaka aplinkiniam pasauliui. Taip kuriame patirtis, kurios leidžia žmonėms pamiršti visas sienas.
– Kodėl žmonių įsitraukimo aspektas jums toks svarbus? Kaip žmonės paprastai jaučiasi jūsų instaliacijose?
– Birželio 21 d. Mori bokšte Tokijuje, Japonijoje, mes atidarysime "MORI Building DIGITAL ART MUSEUM: teamLab Borderless" (liet. "Mori bokšto skaitmeninio meno muziejus: teamLab be sienų"). Tai bus visus "teamLab" kūrybinius įsitikinimus atspindintis projektas.
10 tūkst. kv. m erdvėje suskirstytoje į maždaug penkis sektorius, bus eksponuojama apie 50 "teamLab" kūrybinių darbų, įskaitant ir pačius naujausius. Šių darbų neskirs jokios sienos, jie nesibaigs ties instaliacijos kambario erdve, o nusitęs koridoriais, taip kurdami ryšius su kitais kūriniais ar net visiškai su jais susiliedami.
Skaitmeninis menas nėra priklausomas nuo materialių medžiagų. Jausmai ir idėjos, kurios anksčiau meno kūrinyje buvo užkoduojamos fizinėmis medijomis, dabar gali būti tiesiogiai perduodamos parodų lankytojams per interaktyvias patirtis. Kitaip nei fizines medžiagas, mūsų instaliacijose žmonės laisvai judina savo kūnus, konstruodami ryšius su kitais ir taip pažindami pasaulį.
Žmogaus kūnas pavaldus laikui, tačiau skirtingas mūsų mintis skiriančios sienos yra labai įvairios. Kartais vienos mūsų mintys įkvepia kitas, o kartais jos tiesiog mainosi tarpusavy. Jei menininkas gali savo mintis ir jausmus tiesiogiai paversti žmonių patirtimis, meno kūriniai taip pat gali laisvai judėti, konstruoti ryšius su kitais žmonėmis ir būti pavaldūs laikui – visai kaip žmogaus kūnas. Negana to, meno kūriniai, visai kaip ir mintys, gali vienas kitam daryti įtaką arba tiesiog jungtis tarpusavyje. Taip griaunamos visos menininkus, žmones ir meno kūrinius skiriančios sienos. Taip sukuriamas "teamLab Borderless" pasaulis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą1
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...