- Parengė Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas pagrindinių jaunos tapytojos Indrės Mikašauskaitės kūrybos objektų yra neapčiuopiamas, nematomas, tačiau jaučiamas. Tai tyla. Suvokiama kaip egzistencinė ir transcendentinė būsena.
"Studijuodama magistrantūroje tyrimo lauku renkuosi tam tikras melancholiškas gyvenimo patirtis: nuobodulį, nebūties pojūtį, prasmės nykimo jausmą, nostalgiją, monotoniją, tuštumą, – sako menininkė. – Tapyba tampa intensyviu kontempliacijos procesu, padedančiu vertinti, pažinti, atrasti santykį su aplinka ir savimi."
I.Mikašauskaitė (kurios kūrinius, beje, bus galima pamatyti balandžio 12-ąją Kauno paveikslų galerijoje atsidarysiančioje parodoje "Jauna Kauno ir Rygos tapyba ‘18") kūrybinėmis metaforomis išreiškia savo požiūrį į egzistencinį tylos poreikį ir tylos estetiką, kūriniuose iškeldama klausimą: ar tyla gali egzistuoti?
– Autoportretas – tai savęs suvokimo ar reprezentavimo erdvė?
– Erdvė suvokimui.
– Koks kūrinyje yra tikrovės ir pagražinto "aš" santykis?
– Kūriniuose dažniausiai nebelieka aiškaus autoportreto ar to, kas įtelpa į šį žanrą. Autoportretas tampa ne tik buvimo pasaulyje būdu, bet ir patyrimu, kuris išeina už tiesioginių suvokimo ribų. Visiškai nesvarbu, ar jis atpažįstamas, ar ne. Tai tarpas kvėpuoti. Pasaulis yra vientisas laukas, kuris nuolatos atsiveria per patyrimą.
– Kuo žvilgsnis į save, kuriant autoportretą, skiriasi nuo kasdienio žvilgsnio į save? Autoportrete žvilgsnis fokusuojamas į save, pro save?
– Kasdienis žvilgsnis yra nukreiptas į išorinį vaizdą: odos ypatumus, paakių spalvą, šukuoseną ir kt., o tapant autoportretą išoriniai veiksniai tampa nebesvarbūs. Žvilgsnis fokusuojamas į tai, kas yra už portreto: būseną, tonus, nuotaiką, tamsą, formas, šviesą, vietos ypatumus. Noriu autoportrete dalyvauti, o ne tik stebėti, atrasti vis naujas savęs pažinimo perspektyvas.
– Kūrinys labiau savianalizės ar saviraiškos rezultatas?
– Ir savianalizės, ir saviraiškos.
– Ar autoportrete atsiskleidžia jūsų charakteris?
– Taip.
Autoportretas tampa ne tik buvimo pasaulyje būdu, bet ir patyrimu, kuris išeina už tiesioginių suvokimo ribų.
– Kas tampa lemiamu faktoriumi pasirenkant autoportreto atlikimo techniką?
– Pasirinkimą lemia technika, kurią geriausiai išmanai ir kuri patinka labiausiai. Kadangi studijuoju tapybą, jos technikų pasirinkimas yra tiesiog natūralus.
– Kurdama autoportretą esate ir portretuojamoji, ir kūrėja. Ar kūrinyje siekėte pavaizduoti save kaip asmenį, ar meninėmis išraiškos priemonėmis perteikti savo emocijas, būsenas, pajautas?
– Stengiuosi perteikti savo buvimą. Arba savaiminį nieko nebuvimą. Sąstingį.
– Kūrimo procesas vyksta remiantis natūra ar naudojantis fotografijos medija?
– Atspindžiu. Autoportretas dažniausiai būna atsitiktinės akimirkos pastebėjimas, kuris pasirodė neįprastas ar keistas ir davė impulsą kurti.
– Kokia yra fono reikšmė kūrinyje?
– Tokia pat svarbi kaip ir visos kitos dalys.
– Darbo formatas – formali kūrinio sudedamoji dalis ar požiūrio į save, savivertės išraiška?
– Formatas priklauso nuo kūrinio koncepcijos, atlikimo technikos ir žmogiškojo faktoriaus: patinka / nepatinka. Kraštinių ilgius galbūt ir būtų galima susieti su narcisizmu, tačiau jei lubos, kur kabos paveikslas, aukštos – tai ne problema.
– Autoportrete fiksuojate praeities įvykių refleksijas savyje, esamąjį momentą ar ateities lūkesčius?
– Tam tikros akimirkos momentą, praeities įvykį, nostalgiją ar ilgesį.
– Kiek laiko užtruko sukurti šį autoportretą? Ar kito jūsų nuotaika, jausenos?
– Jis vis dar kuriamas. Būsena kito, dėl to atsirado naujų detalių ir klaidų.
– Kuo šis darbas skiriasi nuo kitų jūsų kurtų autoportretų?
– Šis kitoks, nes neturiu noro ir tikslo pavaizduoti savęs atpažįstamai. Autoportreto tapymas tapo maloniu procesu, nors pastaruoju metu vengiau naudoti autoportretą tapyboje.
– Pažvelgus į kūrinį iš šalies, kokios dabarties laiko aktualijos jame atsiskleidžia?
– Vienišumas. Ir kaip teigiamas, ir kaip neigiamas aspektas. Noras pailsėti ir pristabdyti greitį. Jaunystė ir savęs paieškos.
– Kaip žmogus, vaizduojamas kūrinyje, suvokia save jį supančio pasaulio kontekste?
– Manau, kaip nerealų ir nesantį, o kartu – tankų ir realų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti9
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga2
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka17
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...