Be to, šių metų filmai, kaip reta, tiksliai rodo tai, kas geriausia Europos kine. Ypatingas dėmesys festivalyje skiriamas ir lietuviškam kinui – laukiama keturių jo premjerų.

15 metų sukaktį minintis Europos šalių kino forumas šiemet pristatys 100 filmų iš 24 šalių. „Stengiamės eiti savo pasirinktu keliu, galvodami apie tai, kas yra mūsų vertybės. Norėjome atviro festivalio, kuris ne tik rodė, bet ir diskutavo, todėl reaguodami į tai, kas vyko Europos kino lauke, organizavome savo industrijos renginį“, – tvirtina festivalio meno vadovė.

Pasak G. Arlickaitės, „Scanoramos“ programa šiais metais kaip reta tiksliai paėmė iš Europos kino tai, kas svarbiausia, ryškiausia, kartu parodys ir tuos, kurie irkluoja prieš tradicinę kino srovę.

Festivalio įkūrėja išskyrė du svarbiausius šių metų festivalio momentus. Pirmasis jų – moterų balso ryškumas. „Penkiasdešimt procentų „Scanoramos“ filmų kūrėjų – moterys. Moterų balsas suteikia tokio daugiabalsiškumo ir sodrumo bendram Europos kino balsui, todėl neatsitiktinai ir mūsų kryptyse atsispindės ir šis momentas“, – dėmesį atkreipė G. Arlickaitė.

Be filmų, festivalis organizuoja ir diskusijas, viena jų – „Moterys kino industrijoje“, kur Lietuvos bei užsienio šalių svečiai diskutuos apie situaciją iš tarptautinio taško.

Ne mažiau svarbus momentas – ir temos, kurios, kaip įvardija G. Arlickaitė, tiesiog tvyro ore.  „Kinas versus propaganda: susitikimas su Sergejumi Loznica, vienu garsiausių ne tik regiono, bet ir visos Europos kūrėjų“, – kalbėjo festivalio įkūrėja. Dėmesio bus skiriama ir animacijai, kuri sėkmingai populiarėja ir Lietuvoje.

Festivalio branduolys suformuotas iš didžiausių ir svarbiausių filmų, kurie pelnė apdovanojimus Berlyne, Kanuose, Karlovi Varuose, Lokarno ir kituose didžiuosiuose kino festivaliuose.

G. Arlickaitės žodžiais, festivalio branduolys suformuotas iš didžiausių ir svarbiausių filmų, kurie pelnė apdovanojimus Berlyne, Kanuose, Karlovi Varuose, Lokarno ir kituose didžiuosiuose kino festivaliuose.

„Jie nubrėžia pagrindinį diskursą, svarbų Europos kinui. Šis diskursas labai akivaizdus filmuose, kuriuos vadinu filmais nokautais: tai – dideli, rimti, nelengvi filmai, kurie pasieks „Scanoramos“ žiūrovą“, – įsitikinusi G. Arlickaitė.

Tokiais filmais ji įvardijo Rubeno Ostlundo „Kvadratas“, Ildiko Enyedi „Apie kūną ir sielą“, Andrejaus Zvyagintsevo „Nemeilė“, Michaelio Hanekes „Laiminga pabaiga“ ir S. Loznicos „Nuolankioji“.

Retrospektyvose šiemet – Luchino Visconti ir Michaelio Hanekes kūriniai. „Tai – du kino milžinai. Jei kam atrodo, kad šis duetas – keistas, įsigilinus į filmus, kuriuos rodome abejose retrospektyvose, rasime tuos pačius diskursus, tai, kas svarbu ir senojo, klasikinio kino laikais, ir šiandien“, – mano G. Arlickaitė. 

Tačiau „Scanoramos“ programos turinį sudarys ne tik garsios pavardės. „Mums labai svarbus Europos kino atradimų laukas, kuris mums parodo naujus vardus ir veidus, ir leidžia tikėtis kažko, ką pamatysime vėliau. „Scanorama“ dėmesinga tiems, kurie sukuria pirmus filmus ir vėliau seka jų biografijas“, – tikina festivalio įkūrėja.

Ypatinga statistika

„Scanoramos“ programos koordinatorius Dimitrij Gluščevskij džiaugiasi šių metų „Scanoramos“ statistika:  festivalyje ne tik yra pusė moterų kūrėjų filmų, bet ir daugiau nei pusė filmų yra pirmieji ir antrieji režisierių darbai. „Todėl programa – labai jauna“, – pastebi jis.

Programos koordinatoriaus teigimu, dvejose pagrindinėse festivalio programose „Kertant Europą“ ir „Naujienos iš Šiaurės“ atspindi dvilypę „Scanoramos“ prigimtį. „Čia surinkome filmus, kurių kino mylėtojams pristatinėti beveik nereikia. Tai – filmai, apie kuriuos ne kartą buvo rašyta užsienio ir Lietuvos spaudoje, ir kurie buvo pripažinti kritikų, – sako D. Gluščevskij.

Programos koordinatorius dėmesį atkreipia ir į šeimai skirtų filmų programą „Atsivesk mamą ir tėtį“. „Šie filmai jokiu būdu nėra vaikiški, o įdomūs visokio amžiaus žmonėms. Tai – trys moterų režisierių darbai: „Gulbinas“, „Nyndorfo karalienė“, „Vasara, 1993-ieji“, – pastebi D. Gluščevskij.

Vienoje programų – „Kertant Europą“ – žvilgsnis užmetamas ir už Europos ribų, šį kartą – į Lotynų Ameriką, kurią pristato keturi, pasak programos koordinatoriaus, itin skirtingi filmai.

Keturios lietuviškos premjeros

Daug dėmesio festivalyje bus skiriama ir lietuviškam kinui bei jo istorijai. „Parengėme gilesnę, reikšmingesnę lietuviško kino programą. Joje – retrospektyvinis žvilgsnis į ankstyvąjį lietuvių kiną“, – žada G. Arlickaitė. Prieš kiekvieną lietuvišką filmą festivalyje bus parodomas suskaitmenintas pirmasis lietuviškas lėlių filmas „Storulio sapnas“.

Parengėme gilesnę, reikšmingesnę lietuviško kino programą. Joje – retrospektyvinis žvilgsnis į ankstyvąjį lietuvių kiną.

Festivalio konkursinės programos koordinatorė Akvilė Gelažiūtė sako, kad „Scanoramoje“ šiemet bus pristatytos keturios lietuviškos premjeros. Viena tokių – keturis metus brandinta dviejų seserų ir močiutės dokumentika – „Močiute, Guten Tag!“. Režisierė Jūratė Samulionytė ir fotografė Vilma Samulionytė – leidžiasi į savo močiutės praeitį, kupiną neatsakytų klausimų.

Bene ryškiausias Lietuviško kino premjerą – Eglės Vertelytės režisuotas filmas „Stebuklas“, pristatytas Toronto kino festivalyje, kur tapo antruoju lietuvišku filmu, į vieną svarbiausių kino festivalių pasaulyje patekęs po 17 metų pertraukos.

Dar viena nacionalinė premjera – debiutinis režisieriaus Ivano Bolotnikovo „Charmsas“, tarptautiniame Šanchajaus kino festivalyje įvertintas prizais už geriausią scenarijų ir geriausią operatoriaus darbą.

Olgos Černovaitės dokumentis filmas „Drugelio miestas“ atvirai pasakoja Visagino ir čia gyvenančių žmonių istoriją.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 9–26 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.