Šių metų „Scanorama“ – su ypatinga statistika

Lygiai pusė šiemetinės „Scanoramos“ filmų režisierių – moterys, o daugiau nei pusė filmų – pirmieji arba antrieji kino kūrėjų darbai. Tai, pasak festivalio įkūrėjos ir meno vadovės Gražinos Arlickaitės, festivaliui suteikia daugiabalsiškumo ir jaunystės.

Be to, šių metų filmai, kaip reta, tiksliai rodo tai, kas geriausia Europos kine. Ypatingas dėmesys festivalyje skiriamas ir lietuviškam kinui – laukiama keturių jo premjerų.

15 metų sukaktį minintis Europos šalių kino forumas šiemet pristatys 100 filmų iš 24 šalių. „Stengiamės eiti savo pasirinktu keliu, galvodami apie tai, kas yra mūsų vertybės. Norėjome atviro festivalio, kuris ne tik rodė, bet ir diskutavo, todėl reaguodami į tai, kas vyko Europos kino lauke, organizavome savo industrijos renginį“, – tvirtina festivalio meno vadovė.

Pasak G. Arlickaitės, „Scanoramos“ programa šiais metais kaip reta tiksliai paėmė iš Europos kino tai, kas svarbiausia, ryškiausia, kartu parodys ir tuos, kurie irkluoja prieš tradicinę kino srovę.

Festivalio įkūrėja išskyrė du svarbiausius šių metų festivalio momentus. Pirmasis jų – moterų balso ryškumas. „Penkiasdešimt procentų „Scanoramos“ filmų kūrėjų – moterys. Moterų balsas suteikia tokio daugiabalsiškumo ir sodrumo bendram Europos kino balsui, todėl neatsitiktinai ir mūsų kryptyse atsispindės ir šis momentas“, – dėmesį atkreipė G. Arlickaitė.

Be filmų, festivalis organizuoja ir diskusijas, viena jų – „Moterys kino industrijoje“, kur Lietuvos bei užsienio šalių svečiai diskutuos apie situaciją iš tarptautinio taško.

Ne mažiau svarbus momentas – ir temos, kurios, kaip įvardija G. Arlickaitė, tiesiog tvyro ore.  „Kinas versus propaganda: susitikimas su Sergejumi Loznica, vienu garsiausių ne tik regiono, bet ir visos Europos kūrėjų“, – kalbėjo festivalio įkūrėja. Dėmesio bus skiriama ir animacijai, kuri sėkmingai populiarėja ir Lietuvoje.

Festivalio branduolys suformuotas iš didžiausių ir svarbiausių filmų, kurie pelnė apdovanojimus Berlyne, Kanuose, Karlovi Varuose, Lokarno ir kituose didžiuosiuose kino festivaliuose.

G. Arlickaitės žodžiais, festivalio branduolys suformuotas iš didžiausių ir svarbiausių filmų, kurie pelnė apdovanojimus Berlyne, Kanuose, Karlovi Varuose, Lokarno ir kituose didžiuosiuose kino festivaliuose.

„Jie nubrėžia pagrindinį diskursą, svarbų Europos kinui. Šis diskursas labai akivaizdus filmuose, kuriuos vadinu filmais nokautais: tai – dideli, rimti, nelengvi filmai, kurie pasieks „Scanoramos“ žiūrovą“, – įsitikinusi G. Arlickaitė.

Tokiais filmais ji įvardijo Rubeno Ostlundo „Kvadratas“, Ildiko Enyedi „Apie kūną ir sielą“, Andrejaus Zvyagintsevo „Nemeilė“, Michaelio Hanekes „Laiminga pabaiga“ ir S. Loznicos „Nuolankioji“.

Retrospektyvose šiemet – Luchino Visconti ir Michaelio Hanekes kūriniai. „Tai – du kino milžinai. Jei kam atrodo, kad šis duetas – keistas, įsigilinus į filmus, kuriuos rodome abejose retrospektyvose, rasime tuos pačius diskursus, tai, kas svarbu ir senojo, klasikinio kino laikais, ir šiandien“, – mano G. Arlickaitė. 

Tačiau „Scanoramos“ programos turinį sudarys ne tik garsios pavardės. „Mums labai svarbus Europos kino atradimų laukas, kuris mums parodo naujus vardus ir veidus, ir leidžia tikėtis kažko, ką pamatysime vėliau. „Scanorama“ dėmesinga tiems, kurie sukuria pirmus filmus ir vėliau seka jų biografijas“, – tikina festivalio įkūrėja.

Ypatinga statistika

„Scanoramos“ programos koordinatorius Dimitrij Gluščevskij džiaugiasi šių metų „Scanoramos“ statistika:  festivalyje ne tik yra pusė moterų kūrėjų filmų, bet ir daugiau nei pusė filmų yra pirmieji ir antrieji režisierių darbai. „Todėl programa – labai jauna“, – pastebi jis.

Programos koordinatoriaus teigimu, dvejose pagrindinėse festivalio programose „Kertant Europą“ ir „Naujienos iš Šiaurės“ atspindi dvilypę „Scanoramos“ prigimtį. „Čia surinkome filmus, kurių kino mylėtojams pristatinėti beveik nereikia. Tai – filmai, apie kuriuos ne kartą buvo rašyta užsienio ir Lietuvos spaudoje, ir kurie buvo pripažinti kritikų, – sako D. Gluščevskij.

Programos koordinatorius dėmesį atkreipia ir į šeimai skirtų filmų programą „Atsivesk mamą ir tėtį“. „Šie filmai jokiu būdu nėra vaikiški, o įdomūs visokio amžiaus žmonėms. Tai – trys moterų režisierių darbai: „Gulbinas“, „Nyndorfo karalienė“, „Vasara, 1993-ieji“, – pastebi D. Gluščevskij.

Vienoje programų – „Kertant Europą“ – žvilgsnis užmetamas ir už Europos ribų, šį kartą – į Lotynų Ameriką, kurią pristato keturi, pasak programos koordinatoriaus, itin skirtingi filmai.

Keturios lietuviškos premjeros

Daug dėmesio festivalyje bus skiriama ir lietuviškam kinui bei jo istorijai. „Parengėme gilesnę, reikšmingesnę lietuviško kino programą. Joje – retrospektyvinis žvilgsnis į ankstyvąjį lietuvių kiną“, – žada G. Arlickaitė. Prieš kiekvieną lietuvišką filmą festivalyje bus parodomas suskaitmenintas pirmasis lietuviškas lėlių filmas „Storulio sapnas“.

Parengėme gilesnę, reikšmingesnę lietuviško kino programą. Joje – retrospektyvinis žvilgsnis į ankstyvąjį lietuvių kiną.

Festivalio konkursinės programos koordinatorė Akvilė Gelažiūtė sako, kad „Scanoramoje“ šiemet bus pristatytos keturios lietuviškos premjeros. Viena tokių – keturis metus brandinta dviejų seserų ir močiutės dokumentika – „Močiute, Guten Tag!“. Režisierė Jūratė Samulionytė ir fotografė Vilma Samulionytė – leidžiasi į savo močiutės praeitį, kupiną neatsakytų klausimų.

Bene ryškiausias Lietuviško kino premjerą – Eglės Vertelytės režisuotas filmas „Stebuklas“, pristatytas Toronto kino festivalyje, kur tapo antruoju lietuvišku filmu, į vieną svarbiausių kino festivalių pasaulyje patekęs po 17 metų pertraukos.

Dar viena nacionalinė premjera – debiutinis režisieriaus Ivano Bolotnikovo „Charmsas“, tarptautiniame Šanchajaus kino festivalyje įvertintas prizais už geriausią scenarijų ir geriausią operatoriaus darbą.

Olgos Černovaitės dokumentis filmas „Drugelio miestas“ atvirai pasakoja Visagino ir čia gyvenančių žmonių istoriją.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 9–26 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Prancūzijoje pavogtas 1,5 mln. eurų vertės paveikslas buvo aptiktas Ukrainoje
    Prancūzijoje pavogtas 1,5 mln. eurų vertės paveikslas buvo aptiktas Ukrainoje

    Ukrainos pareigūnai antradienį paskelbė suradę 1,5 mln. eurų vertinamą prancūzų impresionisto Paulio Signaco (Polio Sinjako) paveikslą, kuris pernai buvo pavogtas iš vieno muziejaus Prancūzijoje. ...

  • Vagys pagrobė iš italų kolekcionieriaus 35 retus saksofonus
    Vagys pagrobė iš italų kolekcionieriaus 35 retus saksofonus

    Vagys pagrobė iš vieno italų kolekcionieriaus 35 retus saksofonus, bet vertingiausio iš jų, priklausiusio džiazo žvaigždei Sonny Rollinsui (Soniui Rolinsui), nė nepalietė, antradienį pranešė pats muzikos instrumentų kolekcijos s...

  • Prie Kauno pilies vyks šventė „Vaikų Velykėlės“
    Prie Kauno pilies vyks šventė „Vaikų Velykėlės“

    Balandžio 28 d., sekmadienį, 13 -17 val. kauniečiai, dideli ir maži, kviečiami į tradicinę miesto šventę „Vaikų Velykėlės“. ...

  • Pagerbti geriausi šalies bibliotekininkai
    Pagerbti geriausi šalies bibliotekininkai

    Jau devynioliktą kartą Lietuvoje rengiama Nacionalinė bibliotekų savaitė šiandien prasidėjo geriausių 2018 metų bibliotekininkų apdovanojimu. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje padėkas ir premijas laureatams įteikė kultūr...

  • Kaunas tradiciškai pradeda džiazuoti
    Kaunas tradiciškai pradeda džiazuoti

    Į saulės spinduliuose skendintį antrąjį pagal dydį Lietuvos miestą atkeliauja 29-asis „Kaunas Jazz“ festivalis, balandžio 23-28 dienomis kviesiantis muzikos gerbėjus į daugelį renginių, vyksiančių koncertų salėse bei netradicinėse ...

  • Tūkstančiai žydų maldininkų susirinko prie Raudų sienos
    Tūkstančiai žydų maldininkų susirinko prie Raudų sienos

    Izraelyje tūkstančiai žydų maldininkų ketvirtadienį susirinko prie Vakarų (Raudų) sienos Jeruzalėje vadinamojo Šventikų palaiminimo, kuris yra vienas iš savaitę trunkančio žydų Pesacho (Perėjimo šventės arba Paschos) ritual...

    4
  • Rumšiškėse – margos Velykų linksmybės
    Rumšiškėse – margos Velykų linksmybės

    Lietuvių liaudies ir buities muziejus, pirmadienį pakvietęs į pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventę, visus pažadus išpildė su kaupu. Nuostabus oras, gamtos apsuptis jau savaime garantavo geros nuotaikos dozę, o surengtų išrad...

    1
  • Ką pasakoja margučių raštai?
    Ką pasakoja margučių raštai?

    Ar žinote, kokia spalva buvo dažomi margučiai XX a. pradžioje? Nustebsite! Dauguma jų buvo juodi – tokių pavyzdžių saugoma M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. Kodėl juoda? Juk tai žemės spalva. O kodėl skutinėjo ir margino svastikomis, spiral...

    4
  • Aukso amžiaus literatų eilės – kvapų dėžutėse
    Aukso amžiaus literatų eilės – kvapų dėžutėse

    Parodoje, pasakojančioje apie Kauno aukso amžių – pieno baltumo Ievos Simonaitytės rankinė, Bernardo Brazdžionio akiniai, ir literatūros klasikų eilėraščiai, paslėpti kvapų dėžutėse. ...

    1
  • Apie milijono vertės kultūrą
    Apie milijono vertės kultūrą

    Minėdami Pasaulio kultūros dieną, balandžio 15-ąją, Kauno menininkų namai (KMN) paskelbė apie akciją #kurkultura, pristatančią kultūros gausą, vertę ir potencialą Kaune ir miesto rajone. Pirmą kartą surengta tokio turinio akcija gali tapti sva...

    2
Daugiau straipsnių