Quantcast

Sausio 13-osios didvyrių atminimui – dokumentinis ciklas „Neužmiršti“

  • Teksto dydis:

Sausio 13-ąją LRT pradeda rodyti dokumentinių filmų ciklą „Neužmiršti“, kuriame bus pristatyti Lietuvos laisvės kovotojų, žuvusių tragišką 1991 m. sausio 13-osios naktį, portretai.

Sovietų kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei nacionalinio radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14 žmonių. Visų jų biografijose – skirtingos gimimo datos, profesijos, šeimyninės padėtys, svajonės, planai ir viltys, bendra tik mirties data ir priežastis – mirė, gindami laisvę.

Anot dokumentinių filmų ciklo autorių Audriaus Stonio, Česlovo Stonio ir Aistės Stonytės, šie pasakojimai leis iš arčiau susipažinti su herojais, kurie paaukojo gyvybes, gindami mūsų visų laisvę. „Paradoksalu, tačiau apie šiuos keturiolika žmonių nėra daug žinoma. Taip, jų pavardėmis pavadintos Vilniaus gatvės. Jos iškaltos ir monumentuose. Tačiau ką iš tiesų žinome apie šiuos mūsų didvyrius? Būtent todėl pagalvojome, kad be galo prasminga sukurti atskirus šių neužmirštų, bet prisimenamų dažniausiai vieną kartą metuose, herojų portretus“, – pasakoja žurnalistė A. Stonytė.

Pasak kūrėjų, dokumentinių filmų ciklas „Neužmiršti“ ves į Sausio 13-osios herojų pasaulį. „Susitikdami su žuvusiųjų artimaisiais ir tais, kurie juos pažinojo, praskleisime uždangą į jų gyvenimus nuo pirmųjų žingsnių iki lemtingos nakties. Paaukoję savo gyvybes, jie tapo mūsų didvyriais. Tačiau jų žūtis pirmiausia palietė keturiolika šeimų. Todėl tai yra ne tik tautos, bet ir žmogiškoji tragedija. Labai norėtume, kad šiuose dokumentiniuose pasakojimuose žiūrovai atpažintų savo draugus, bendramokslius, kaimynus, brolius ir seseris. Kad jie taptų mums tokie artimi ir brangūs, kokie jie buvo tiems, kurie juos mylėjo“, – sako režisierius A. Stonys.

Sausio 13 d. 21 val. žiūrovų laukia pirmasis dokumentinis filmas „Neužmiršti“ apie vyriausią iš žuvusiųjų tragišką naktį – Apolinarą Povilaitį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

T0mas J.

T0mas J. portretas
Dokumentinių filmų ciklas sukurtas Audriaus Stonio, Česlovo Stonio ir Aistės Stonytės. Aktorius Česlovas Stonys straipsnyje „Lietuvą mylėti apsimoka“ – 2013 m. vasario 16 d. – tyčiojasi iš Bažnyčios, kad ši mirusio A.M.Brazausko palaikų karste nepriėmė į Vilniaus Katedrą. Matyt labai brangus jam AMB buvo.. O apie SAVE tame straipsnyje parašo: „Buvęs pionierius, komjaunuolis, TSKP narys. Mokęsis saugumo mokykloje. Su KGB nebendradarbiavęs“ – štai šito Stonio SŪNUS yra kino režisierius Audrius STONYS, Nacionalinės kultūros premijos komisijos narys (g.1966 m.) – ši komisija 2019-ųjų premiją paskyrė Mariui Ivaškevičiui, kurį partizanas Jonas Kadžionis iš Seimo tribūnos užvakar teisingai įvertino – “literatūrinis vandalas, kuris apvėmė partizanų vadus, žuvusius už Lietuvos laisvę”. Ar teisingai supratau? Ar teisingai surašiau?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių