Du kartus per dieną, 12 ir 18 val. bus laikomos šv. Mišios skirtingų dekanatų atstovų (Varėnos, Vilniaus I ir II, Švenčionių, Ignalinos, Kalvarijų, Naujosios Vilnios, Šalčininkų dekanatų), atkeliaus Lentvario, Grigiškių, Senųjų Trakų, Rūdiškių-Paluknio, Vaidotų-Juodšilių, Parudaminio piligrimai.

Svarbiausia atlaidų diena – sekmadienis, rugsėjo 4-oji, kuomet šv. Mišias aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, o po jų Reinės aikštėje, prie bažnyčios lauks Trakų parapijos bendruomenės surengta „Spalvotų šypsenų šventė“.

Dievo Motinos paveikslo istorija

Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios istorija siekia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto, o Dievo Motinos paveikslas dar ankstesnius laikus. Pasakojama, kad Dievo Motinos paveikslas dovanotas Vytautui Bizantijos imperatoriaus Emanuelio II Paleologo (1391–1425). Yra žinoma, kad paveikslą gerbė ne tik katalikai, bet ir stačiatikiai, netgi Vytauto pavaldiniai vietos musulmonai.

Trakų parapinė bažnyčia įsteigta 1409 m. gegužės 24 d. Vytauto Didžiojo fundacine privilegija, suteikiant jai Švč. Mergelės Marijos apsilankymo ir šv. Jono Evangelisto titulą. 1604 m. rugpjūčio 15 d. per Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų  šventę iš Vilniaus į Trakus atvyko pirmoji maldininkų procesija. 1718 m. rugsėjo 4 d. stebuklais pagarsėjęs Dievo Motinos paveikslas vainikuotas Romos popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis. Surengtos aštuonias dienas trukusios iškilmės, apeigos vyko pagal Vatikano Šv. Petro bazilikos kapitulos rekomendacijas, o Trakų Dievo Motina buvo paskelbta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėja. Tai pirmasis Lietuvoje Šventojo Sosto oficialiai vainikuotas stebuklingas Švč. M. Marijos paveikslas.

Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis (1644–1722) uždėjo ant Marijos ir Kristaus galvų auksinius popiežiškuosius vainikus, o senesnę, prabangią, „vytautine“ vadinamą karūną pakabino aukštai virš paveikslo.

2018-aisiais bus švenčiamas 300-asis stebuklingojo paveikslo karūnavimo jubiliejus. Paveikslo kopijų yra keliuose Lietuvos miestuose, taip pat kaimyninėje Latvijoje – Rygos šv. Jokūbo katedroje, taip pat Agluonos bazilikoje.

Atlaidų prasmė

Artėjančios šventės proga pakalbintas Trakų parapijos klebonas Jonas Varaneckas svarbiausiu Trakinių atlaidų tikslu laiko piligrimystės atgaivinimą. Pirmuosius piligrimus į Trakus atsivedė Šv. Kazimiero bažnyčios jėzuitai. Bažnyčios vikaras kunigas Rimas Kalmatavičius priduria, kad svarbu ir tikinčiųjų bendruomenės susibūrimas draugėn, todėl jau šešerius metus atlaidų sekmadienį rengiama „Spalvotųjų šypsenų šventė”, kurioje vyksta koncertas, galima pabendrauti su vienuolijų atstovais, pasigaminti rankdarbių, pasivaišinti.

Paklaustas apie atlaidų prasmę ir sąlygas vikaras kunigas R. Kalmatavičius paaiškina, kad per atlaidus atleidžiama laikinoji bausmė. Kiekviena padaryta nuodėmė reikalauja bausmės – mirties. Per išpažintį atleidžiama amžinoji bausmė, bet lieka laikinoji, už kurią atkenčiama skaistykloje. Atlaidai padeda pastarąją panaikinti. Pagrindinės atlaidų sąlygos, pasak dvasininko, yra atlikti išpažintį, vengti bet kokios, net ir smulkios nuodėmės, dalyvauti šv. Mišiose ir priimti Švč. Sakramentą, dar viena sąlyga yra sukalbėti poterius popiežiaus intencija.

Trakų parapijos dvasininkai stengėsi garsinti Švč. Mergelės Marijos paveikslą, priminti istoriją ir sunkųjį sovietmetį, kuomet buvo gesinama ne tik istorinė, bet ir dvasinė atmintis. Sovietmečiu varžyta ir apnykusi maldingų kelionių tradicija atgimė Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Atlaidų tvarka ir malda į Trakų Dievo Motiną – čia.