- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Geriausios Lietuvos plaukikės sekinanti kasdienybė ruošiantis olimpiadai, charakterį ugdanti jos gyvenimo istorija ir nelauktai užgriuvę asmeniniai iššūkiai – visa tai žiūrovai galės išvysti jau netrukus. Ketvirtadienį dokumentinio pasakojimo „Rūta“ kūrėjai atskleidė kovo mėnesį pasirodysiančio filmo anonsą.
Kino operatorius Ronaldas Buožis ir fotografas Rokas Darulis ketvirtadienį praskleidė uždangą, leisdami trumpai žvilgtelėti į istoriją apie Rūtą Meilutytę. Po mažiau nei mėnesio jie sporto mėgėjams ir visiems plaukikės gerbėjams atskleis dar nematytą jauniausios Lietuvos olimpinės čempionės gyvenimo pusę.
Filme žiūrovai išvys ne tik tai, kaip R. Meilutytė ruošėsi Rio de Žaneiro vasaros olimpinėms žaidynėms, bet ir jos pačios bei šeimos pasakojimus apie vaikystę, sunkų kelią link olimpinio aukso Londone ir negirdėtas jos gyvenimo detales.
„Apsiėmėme papasakoti kiek platesnę Rūtos istoriją nei tik jos pasirodymą Rio. Ji yra labai įkvepianti ir išskirtinė asmenybė, kurios darbo etika ir užsispyrimas galėtų būti pavyzdžiu kiekvienam iš mūsų, – sakė R. Darulis. – Taip pat, kad galėtume objektyviai vertinti Rūtos pasirodymą paskutinėje olimpiadoje, reikėtų žinoti kiek pilnesnę jos istoriją. Tikimės, kad mums pavyko ją tinkamai atskleisti.“
Filmavimo komanda Rūtos kasdienį gyvenimą 2016 metų vasarą pradėjo fiksuoti jos namuose, treniruočių baseine ir sporto salėje Plimute. Čia R. Buožiui ir R. Daruliui teko atlaikyti varginantį pasiruošimo olimpiadai tempą. Lietuvos plaukimo žvaigždę jiems tekdavo pasitikti baseine jau 5 valandą ryto ir kasdien fiksuoti dvi jos plaukimo treniruotes bei jėgos treniruotę vakare.
Vėliau, kartu su ja filmo kūrėjai persikėlė į paskutinę treniruočių stovyklą prieš olimpiadą Tenerifėje, o galiausiai, praėjus daugiau nei metams, dar sykį su ja susitiko 2017 metų Europos plaukimo čempionate Kopenhagoje. Tarp varžybų R. Buožis ir R. Darulis Rūtos gyvenimą fiksavo ir Lietuvoje. Dalis scenų nufilmuota Kaune, Vilniuje ir Nidoje.
Pasak filmo kūrėjų, ėmusis įgyvendinti idėją, sportininkės režimas ir kitos aplinkybės privertė dirbti be tikslaus scenarijaus, bet tai nesutrukdė nuosekliai papasakoti Rūtos istoriją. Filmo komanda negalėjo numatyti nei kaip R. Meilutytei seksis olimpiadoje, nei kokią plaukikės asmenybę galiausiai pamatys žiūrovai. Tačiau atsiradusios naujos istorijos kryptys R. Buožiui ir R. Daruliui atvėrė ir naujas galimybes.
„Vienas didžiausių sunkumų buvo prisitaikymas prie nuolatinės kaitos. Kai sportininkas dar aktyvus, sunku nuspėti ar suplanuoti filmo siužetą, tad keičiantis Rūtos istorijai, keitėsi ir filmo istorija. Pratęsdavome filmavimo darbus ir vystydavome naują pasakojimo kryptį“, – beveik du metus trukusio darbo įspūdžiais dalinosi R. Buožis.
Pilnametražį dokumentinį filmą „Rūta“ žiūrovai kino teatruose galės pamatyti jau kovo 2 dieną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...