- LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Kariuomenė padarė tai, ko net ir su labai didelėmis pastangomis nebūtų pavykę padaryti diplomatams. Išėję į nežinią, jie sugebėjo įveikti labai pavojingus priešus ir apginti Lietuvos nepriklausomybę“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako vienas iš dokumentinio filmo „Lietuvos šarvai. 1918–1923 m.“ autorių Linas Kunigėlis. Vasario 12 dieną per LRT TELEVIZIJĄ stebėkite šio filmo premjerą.
Lietuvos sporto komentatorius, žurnalistas ir vienas iš filmo autorių L. Kunigėlis pasakoja, kad idėja kurti dokumentinį filmą apie Lietuvos kariuomenę gimė atsitiktinai. Kolega iš užsienio, su kuriuo L. Kunigėlis yra pažįstamas jau daugelį metų, turi pomėgį rinkti vaizdo medžiagą apie įvairių šalių kariuomenes. Viename renginyje L. Kunigėlio jis paklausė: „Ką jūs, lietuviai, turite apie savo kariuomenę? Atsiųskite.“
„Pradėjau ieškoti ir pamačiau, kad susisteminto vaizdo kūrinio apie savo kariuomenę neturime. Yra įvairių televizijos laidų, kuriose paliestas vienas ar kitas to laikmečio klausimas, bet nuo pradžios iki galo papasakotos kariuomenės istorijos nėra. Tuomet prisiminiau savo bičiulį Vytarą Radzevičių, kuris yra didžiulis šios temos entuziastas ir tyrinėtojas“, – pasakoja L. Kunigėlis.
Pasak jo, dabar visi kalbame apie didžią Vasario 16-osios datą, bet, kaip filme sako istorikai, tai buvo politinis aktas, valia, kurią reikėjo apginti. Jei ne Lietuvos kariuomenė, vargu, ar dabar kalbėtume apie 100 metų valstybės jubiliejų. Galbūt kalbėtume apie kitokio profilio valstybę.
„Kariuomenė padarė tai, ko net ir su labai didelėmis pastangomis nebūtų pavykę padaryti diplomatams. Išėję į nežinią, jie sugebėjo įveikti labai pavojingus priešus ir apginti Lietuvos nepriklausomybę. Taip jau sutapo, kad datos sutelpa į vienus metus. Paskutinį filmą simboliškai planuojame išleisti lapkričio 23 dieną, kai Lietuvos kariuomenė minės 100 metų“, – teigia L. Kunigėlis.
Filme „Lietuvos šarvai. 1918–1923 m.“ žiūrovai pamatys daug nuotraukų, nes vaizdo medžiagos iš nepriklausomybės karų nėra. Tų laikų Lietuvoje mažai kas buvo filmuojama.
Krašte buvo labai sudėtinga situacija. Filmuota medžiaga atsirado kiek vėliau. Kaip sako V. Radzevičius, ypač džiugina, kad šiame filme yra panaudota daug [medžiagos] iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. Šaulių sąjunga, kuri dalyvavo šioje itin sėkmingoje Lietuvos karinėje operacijoje, apie tai sukūrė specialų filmą.
„Krapštymo ir ieškojimo buvo daug. Esu labai dėkingas Lietuvos istorijos archyvui, kurio darbuotojai padėjo šias medžiagas rasti. Ypač smagu [atrasti vaizdą] apie kokį nors istorinį faktą, pavyzdžiui, iš bolševikų atimtą pirmą karinį trofėjų šarvuotį. Jį lietuviai pavadino Žaibu. Kai randi šarvuočio, kuris dalyvauja paraduose, unikalias nuotraukas, tai iš tiesų jaudina“, – teigia V. Radzevičius.
Pirmąją dokumentinių filmų ciklo „Lietuvos šarvai. 1918–1923 m.“, skirto Lietuvos kariuomenės 100-mečiui, dalį žiūrėkite vasario 12 dieną 22:20 val. per LRT TELEVIZIJĄ.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai18
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje4
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas5
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti16
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...