Aukšto rango pareigūnų atleidimas, griežti menininko sūnaus žodžiai, vėlavimas ir didžiulis biudžeto viršijimas – Paryžiaus Pablo Picasso (Pablo Pikaso) muziejus šeštadienį atidaromas su nelauktomis pasekmėmis po sudėtingos, 56 mln eurų atsiėjusios renovacijos.

Praėjus kiek daugiau nei penkeriems metams po to, kai buvo uždarytas atnaujinimui, kuris turėjo trukti dvejus metus, šis muziejus 17-ojo amžiaus baroko rūmuose istoriniame Paryžiaus Marė kvartale buvo iš pagrindų modernizuotas ir dabar užima daugiau kaip dvigubai didesnį plotą.

Tačiau kaina 22-iem mln. eurų viršija biudžetą dėl padidėjusio darbų masto, kilo konfliktas tarp P. Picasso sūnaus Claude'o (Klodo) ir Prancūzijos vyriausybės, o beveik dešimtmetį muziejui vadovavusi Anne Baldassari (An Baldasari) šio darbo nebedirba.

Muziejus, kuris pirmą kartą duris atvėrė 1985 metais, didžiuojasi viena didžiausių pasaulyje P.Picasso darbų kolekcija – maždaug 5 tūkst. paveikslų, piešinių, skulptūrų, keramikos darbų, fotografijų ir dokumentų.

Dauguma šių eksponatų po dailininko mirties 1973 metais buvo palikti Prancūzijos valstybei, nes menininkas beveik visą savo gyvenimą praleido Prancūzijoje.

Kitus eksponatus padovanojo menininko šeimos nariai, tarp jų – našlė Jacqueline (Žaklin).

Kaip sako naujasis direktorius Laurent'as Le Bonas (Loranas Le Bonas), muziejaus išplėtimas jo eksponavimo plotą išplečiant iki 3,8 tūkst. kv. m sudarys sąlygas eksponuoti daug didesnę kolekcijos dalį. Anksčiau dėl vietos trūkumo buvo eksponuojama tik nedidelė turimų darbų dalis.

„Pasikeitė viskas ir nepasikeitė niekas. Pagrindinė pastato struktūra tebėra, ... bet, tuo pačiu metu, viskas buvo perdaryta“, – sakė L.Le Bonas.

Pasak direktoriaus, architektas Jeanas-Francois Bodinas (Žanas Fransua Bodenas) siekė modernizuoti ir išplėsti galeriją, kuri laikoma asketiška, bet šviesia, tuo pačiu išsaugant jos esminį charakterį.

Pradinį pritaikymą prieš muziejaus atidarymą 1985 metais atliko Roland'as Simounet (Rolanas Simunė), kuris siekė sukurti idealią vitriną P.Picasso darbams, tuo pačiu leidžiant visuomenei pamatyti puikius 17-ojo amžiaus rūmus.

A.Baldassari atleidimas 2014 metų gegužę, likus keliems mėnesiams iki muziejaus atidarymo po renovacijos, metė šešėlį ant projekto užbaigimo.

Direktorę, kuri vadovavo devynerius metus, o iš viso muziejuje dirbo daugiau kaip 20 metų, be ceremonijų atleido tuometinė Prancūzijos kultūros ministrė Aurelie Filippetti (Aureli Filipeti), po darbuotojų maišto ir kaltinimų autoritariškumu.

Po A.Baldassari atleidimo ją rėmęs Claude'as Picasso apkaltino Prancūzijos vyriausybę nevertinant jo tėvo darbų ir vilkinant muziejaus atidarymą.

„(A.Baldassari) yra mokslinis autoritetas, kuris daug metų buvo atsakingas už muziejaus augimą“, – tada laikraščiui „Le Figaro“ sakė C.Picasso, kuris pridūrė, kad bet kokią pamainą laikytų „apsimetėliu“.

Tačiau A.Baldassari nebus visiškai nušalinta nuo atidarymo, kuris sutampa su 133-iosiomis P.Picasso gimimo 1881-ųjų spalio 25-ąją metinėmis.

Buvusi direktorė galiausiai priėmė A.Filippetti, kuri pati buvo atleista per netikėtą prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) vyriausybės performavimą rugpjūčio mėnesį, pasiūlymą, kuris buvo pateiktas pripažįstant jos darbo metus: iškabinti inauguracinę parodą.

Planuojama, kad ateityje muziejus rengs po vieną didelę parodą per metus. Pirmoji paroda, kuri yra rengiama bendradarbiaujant su Niujorko Moderniojo meno muziejumi ir kuri bus atidaryta 2015 metų viduryje, bus skirta P.Picasso skulptūroms.