- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Paaiškėjo geriausi liaudiškų šokių kolektyvai
-
Paaiškėjo geriausi liaudiškų šokių kolektyvai
-
Paaiškėjo geriausi liaudiškų šokių kolektyvai
-
Paaiškėjo geriausi liaudiškų šokių kolektyvai
-
Paaiškėjo geriausi liaudiškų šokių kolektyvai
-
Paaiškėjo geriausi liaudiškų šokių kolektyvai
-
Paaiškėjo geriausi liaudiškų šokių kolektyvai
Visą pavasarį Lietuvoje vykęs suaugusiųjų liaudiškų šokių kolektyvų konkursinis festivalis „Pora už poros“, subūręs per 130 liaudiškų šokių kolektyvų (4 tūkst. dalyvių), baigėsi. Net penkiasdešimt trys liaudiškų šokių grupės iš visos Lietuvos savaitgalį varžėsi Ukmergėje vykusiame liaudiškų šokių konkurso baigiamajame ture.
Laureato vardą pelnyti siekė 5 merginų, 15 jaunimo, 18 vyresniųjų ir 15 pagyvenusiųjų šokių kolektyvų. Visos šokių grupės, išskyrus merginų, varžėsi trijose kategorijose: miestelių ir kaimų, rajonų centrų ir miestų. Kolektyvus, atsižvelgus į tinkamą ir menišką šokių kompozicijų atlikimą, sceninę kultūrą, vadovų kūrybiškumą ir repertuaro originalumą, vertino profesionali Lietuvos nacionalinio kultūros centro sudaryta choreografijos žanro ekspertų komisija.
„Lietuviai mėgsta susirinkti, bendrauti ir šokti. Tą parodė ir liaudiškų šokių konkursas „Pora už poros“. Džiaugiamės, kad vis daugiau jaunimo, senjorų, skirtingų profesijų, poreikių žmonių nori išmokti šokti ir ateina į kultūros centrus. Šoka visos šeimos: į kolektyvą atėjusi moteris meile šokiui užkrečia ir vyrą, ir vaikus. Žmonės pajunta, kad šokis gyvenimą daro gražesnį, prasmingesnį, skatina pagarbą tautiniam kostiumui. Jaučiama atsakomybė ir pasididžiavimas atstovauti savo gimtąjį miestą ar miestelį Lietuvos dainų šventėje“, – pasakojo konkurso organizatorė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Choreografijos poskyrio vadovė Živilė Adomaitienė.
Geriausia merginų šokių grupe pripažinta Vilniaus miesto Grigiškių kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupė (vadovė Vilma Abrutytė).
Miestelių kategorijoje geriausia Jaunimo šokių grupe tapo Molėtų rajono Alantos gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupė „Alanta“ (vadovė Audronė Ališkevičiūtė). Rajonų centrų kategorijoje laureatais paskelbti Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro šokių studijos „Vyželė“ jaunimo grupė (vadovė Sonata Jankienė), mažuoju laureatu – Jurbarko kultūros centro liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ jaunimo grupė (vadovė Jolanta Telišauskienė). Miestų kategorijoje geriausia pripažinta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos jaunimo liaudiškų šokių grupė „Džigūnas“ (vadovės Vilma Tiškevičienė, Aistė Jacikė).
Žmonės pajunta, kad šokis gyvenimą daro gražesnį, prasmingesnį, skatina pagarbą tautiniam kostiumui.
Tarp vyresniųjų šokių grupių miestelių kategorijoje geriausiai pasirodė ir laureatais tapo Šilutės rajono Juknaičių seniūnijos vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“ (vadovė Loreta Margarita Černeckienė). Rajonų centrų kategorijoje laureatais paskelbti Jurbarko kultūros centro liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ vyresniųjų grupė (vadovė Jolanta Telišauskienė), mažuoju laureatu – Kretingos rajono kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Toncius“ (vadovai Andrius Razmus, Svajonė Razmuvienė). Miestų kategorijoje geriausia vyresniųjų šokių grupe tapo Kauno kultūros centro „Tautos namai“ vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Suktinis“ (vadovė Laimutė Rekašienė).
Pagyvenusiųjų šokių grupės laureatai išsidėstė tokia tvarka: miestelių kategorijoje geriausiais pripažinti Šakių kultūros centro Girėnų laisvalaikio salės pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Girėnai“ (vadovė Vitalija Venienė). Rajonų centrų kategorijoje laureatais tapo Prienų kultūros ir laisvalaikio centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (vadovė Ligita Gediminienė), mažuoju laureatu – Telšių rajono savivaldybės kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Džiugas“ (vadovė Janina Reinienė). Miestų kategorijoje laureato vardą pelnė Vilniaus miesto Vilkpėdės bendruomenės centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Šimtažiedis“ (vadovė Rūta Januškevičienė).
Nuo 1969 m. rengiami konkursiniai festivaliai įrodė, kad šis renginys turi savo vertę ir kilnius siekius. „Pora už poros“ rengėjai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras – sudaro galimybę į festivalį atvykti šokėjams iš visų šalies rajonų centrų ir miestelių. Tai stimulas toliau plėtoti jų veiklą. Kolektyvų vadovai konkursuose įgyja daugiau patirties, ugdoma sceninė šokių atlikimo kultūra, meninis skonis. Varžytuvėse pelnyti aukšti rezultatai suteikia galimybę kiekvienam šokių kolektyvui toliau varžytis dėl kasmetės „Aukso paukštės“ nominacijos „Geriausias mėgėjų meno kolektyvas ir jo vadovas“ ir skatina aktyviai rengtis 2018 m. vyksiančiai valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtai Lietuvos dainų šventei „Vardan tos...“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...