- Kęstutis Navakas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rolandas Rastauskas pastaruoju metu nekukliai išgarsėjo kaip geriausias poezijos skaitovas. Kartais atrodo, kad jam prie visos balso moduliacijų magijos tetrūksta šamano būgno, tačiau yra ir būgnas, juk šalia dažniausiai Arkadijus Gotesmanas su skambalų kariuomene. Ir per tuos nepranokstamus skaitymus ne vienas spėjo pamiršti, kad meistras ne tik skaito, bet dar ir rašo.
Taip, esama Rolando poezijos knygelių mūsų lentynose, jos visos kiek anoreksiškos, kur nors užsislėpusios, ir štai išleidžiamas visas solidus tomas. Visas Rastauskas! Skamba kiek baugiai, tarsi A.Gotesmanas mums prie pat ausies būtų trenkęs į gongą. Pačiu laiku, atsibuski, skaitytojau, tavo dvasiai stalas jau serviruotas. Žinoma, ne vienas dar traukdavom iš atminties atskirus RoRa eilėraščių kūnelius, ieškodavom tų nusimetusių knygelių, viskas fragmentuodavosi, toldavo, guldavo į futliarus, tačiau visada įdomiau pamatyti, kaip atrodo visas Corpus Christi, neatkuriant jo iš dviejų vinių ir kryžiaus nuolaužos.
Faina Ranevskaja kadaise yra sakiusi: trečią kartą pažiūrėjau šitą filmą ir, žinot, šiandien aktoriai vaidino kaip niekad gerai. Nežinau, kelintą kartą skaičiau RoRa eiles, tačiau šįsyk jos tikrai vaidino nepriekaištingai. Juo labiau kad susirinko visa trupė, įskaitant alebardų nešiotojus, nes ne visos eilės knygoje gali būti primadonos.
Taip, tai labai teatrališka knyga, ji ir sudaryta lyg poetinė keturių veiksmų pjesė su prologu ir epilogu. Kartais atrodo, kad autorius ne parašo savo tekstus, o juos suvaidina popieriuje, ne užrašo, o ištaria. Ne visada tai į naudą, kartais poezija gali ateiti ir iš tylos, ne tik iš išmankštinto poetinio gesto. Bet vis dėlto gal dera kiek pažinoti ir patį autorių, specialiai kuriam Williamas Shakespeare‘as parašė vieną labiausiai nudėvėtų savo eilučių. Taip, R.Rastauskui visas pasaulis – scena, joje jis jaučiasi natūraliai, netgi savu nenatūralumu sugebėdamas įtikinti. Vis dėlto scenoje ir barzdos dažniausiai priklijuotos, arba įtikina, arba ne. Šiuo atveju – taip, tad Hamleto tėvo šmėkla gali eiti ilsėtis į grimo kambarį.
Eilėraščio žingsnis palaipsniui kinta. Aštuntojo ir devintojo dešimtmečių lyrikoje tai dar tiršta silabotonika kirčiais tvirtai prikaltomis eilutėmis, nestokojanti anžambemanų, tarsi liftų, lengvai pergabenančių, tarkim, Tomą Venclovą pas, tarkim, Josifą Brodskį. Pats liftininkas procese irgi dalyvauja, kitaip komunikacija nevyktų. Dalyvauja ir skaitytojas, ypač tas, kuriam svarbi mano minėtų dešimtmečių poezijos tradicija.
Įdomus eksperimentas buvo atliktas socialiniame tinkle "Facebook": įkeltas vienas RoRa eilėraštis, nenurodant autoriaus, ir pasiūlyta atspėti, kas tas toks esąs. Įkėlimas sulaukė 69 komentarų, kurių daugelis buvo panašūs į mykimą migloje. Pagaliau atspėta, nors tai buvo ir taip aišku, net nežinant paties eilėraščio. Jau ankstyvasis R.Rastauskas turėjo savą stilių, nes stiliaus neturėjimas jam atrodo esantis faux pas.
Vėliau stilius mutavo, į vienišas poezijos vėliavas įsileista daugiau vėjo, faktiškai juk vėjas sudaro pusę vėliavos esmės, tad trumpėja eilutės, vis mažiau rimuojama, nes autoriui vienam viešbuty taip Tadeuszas Różewiczius liepė, daugėja pauzių, nutylėjimų, nors haiku pobūdžio grynumo, paprastumo ir minimalizmo itin daug neatsiranda. Autoriui ir toliau rūpi rankoje laikyti ne sakuros šakelę, o Joriko kaukolę.
Rinktinės pavadinimas "Vienišos vėliavos" yra ir vieno knygos tekstų pavadinimas, bet susidaro įspūdis, kad pasirinktas ne dėl to teksto, net nebūtinai dėl eilėraščio kaip vienišos vėliavos įvaizdžio, o dėl elegiško šių dviejų žodžių skambesio. Ir ką girdime į skambesį įsiklausę? Girdime arba daktilio kirčiuotę, arba valso ritmą. Abu šie dalykai laikomi itin elegantiškais. Net nežinau, ar kalbant apie šio autoriaus poeziją vartotinas žodis elegancija. Lyg ir taip, tai elegantiška kūryba, kai kur net dvelktelėja neydingu saloniškumu, tačiau RoRa elegantiškas ne visur, bet visur – stilingas. Kita vertus, ko vaikytis tos elegancijos, poetas nėra madam Pompadour. Vis dėlto jau seniai laikas sudėlioti taškus virš i R.Rastausko kūryboje, įvardyti, kas, kur ir kaip, kol kas tai dar nėra padaryta, ir pora žvitrių doktorančių galėtų tuo užsiimti nors ir nuo rytojaus dešimtos.
Poetas niekada nepraleidžia progos nutylėti, kur ir su kuo valgyta druska. Ypač eseistikoje arba "Facebook'e", nors yra tokio pomėgio atšvaitų ir poezijoje. Atmetus plebsui būdingus įtarimus, kad jis čia norįs pasipuikuoti, vėl ima atrodyti, kad pasaulis jam scena (Shakespeare‘ai, ša!), o aplinkui vien personažai ir scenografija. Tad yra skirtumas, su kuo bendrausi, – su Hamletu ar su dviem duobkasiais iš tos pačios pjesės, ir kur būsi atsidūręs – Klaudijaus rūmuose ar minėtų duobkasių paskutinio produkto dugne. Viskas hierarchiška, ryšku, sustyguota.
Šių eilučių autoriui labiausiai širdį glosto ankstyvesniojo RoRa kūrybos etapo tekstai, kuriuos autorius dar spausdindavo rašomąja mašinėle "Corona Standard". Šia "standartine karūna" jis ilgai kalėsi sau nestandartinę, tikrąją, ilgai tversianči, ir knyga "Vienišos vėliavos" yra kuo puikiausias tos karūnos pasas.
Knyga pradedama tekstu "Šuolis į tolį, tas pats – į aukštį". Kad pačiam autoriui su šia knyga taip ir nutiko, tampa aišku dar neužvertus 216-ojo puslapio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...