- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
-
Muziejus be ribų: pirmoji stotelė – Druskininkai
Kovo 20 d. Druskininkų miestelio gyventojai susirinko į unikalų pirmą kartą istorijoje Vytauto Didžiojo karo muziejaus surengtą projektą „100 kariuomenės pėdsakų“. Įrengtose unikaliose ekspozicijose renginio dalyviai turėjo progą pamatyti partizanų stovyklavietę, paimti į rankas originalius XX a. šaunamuosius ginklus, pažaisti karinių strateginių žaidimų ir pasidaryti maskuojamąjį grimą.
„Vienas pagrindinių Vytauto Didžiojo karo muziejaus tikslų pristatyti Lietuvos kariuomenės istoriją. 2018 m. minime ne tik Lietuvos valstybės, bet ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-metį. Muziejuje pristatoma daug įvairių edukacinių programų, pritaikytų įvairioms amžiaus grupėms, tačiau 100-mečio proga nusprendėme, kad muziejus nebūtinai turi būti statiškas, todėl sulaužėme stereotipus ir muziejų „perkėlėme“ į skirtinguose Lietuvos regionuose esančius miestus, iš kurių sulaukiame mažiausiai lankytojų. Pirmasis miestas, kuriame sukūrėme unikalią ekspoziciją – Druskininkai. Džiaugiamės tokia sėkminga pradžia, Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimu įgyvendinant šį projektą ir dėkojame Druskininkų savivaldybės viešajai bibliotekai už tokį šiltą priėmimą“, – sakė renginio koordinatorė istorikė Erika Kisieliūtė.
2018-ieji – ypatingi metai kiekvienam Lietuvos piliečiui – minime Lietuvos valstybės ir kariuomenės atkūrimo 100-metį. Tai vienos reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų. 1918 m. atgaivinta šimtmečius puoselėta Lietuvos valstybingumo tradicija, kurią įsipareigojo ginti ir saugoti 1918 m. lapkričio 23 d. atgimusi Lietuvos kariuomenė.
Parengtose unikaliose ekspozicijose pristatomos Nepriklausomybės kovos 1918–1920 m., Lietuvos kariuomenė 1920–1940 m., Ginkluota rezistencija 1944–1953 m., atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenė 1990–2004 m. ir dabartinė Lietuvos kariuomenė. Renginio dalyviai turėjo galimybę sudalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, pajausti tikrą karinę dvasią liesdami originalius XX a. šaunamuosius ginklus, žaisdami strateginius žaidimus „Karas“, „Laivų mūšis“ ir kurdami bei lankstydami lietuviškuosiuos lėktuvus DOBI bei ANBO. Įrengta partizanų stovyklavietė supažindino su partizano kasdienybe, o dabartinės Lietuvos kariuomenės darbo specifiką perteikė galimybė pasidaryti maskuojamąjį grimą bei kariškame tunelyje įminti karines mįsles. Apie šiuolaikinę kariuomenę pasakojo ir ekipuotę bei ginkluotę pristatė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos kariai.
„Labai džiaugiuosi, kad švęsdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį sulaukėme tokios dovanos, kaip jūsų muziejaus atvykimas. Norėčiau padėkoti tokiai šauniai, energingai, jaunai komandai. Jeigu Lietuvos muziejuose dirbs tokie nuostabūs žmonės, tai Lietuva tikrai gyvuos dar ne vieną 100-metį“,- teigė Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Laima Žėkienė.
Apie pristatomus laikotarpius:
Atkurta Lietuvos nepriklausomybė buvo trapi, ją reikėjo ginti ir saugoti. Nuo 1918 m. lapkričio 23 d. tą įsipareigojo daryti atkurta Lietuvos kariuomenė. Priesaiką davę šalies kariai Lietuvos Nepriklausomybės kovose apgynė kraštą nuo bolševikų, bermontininkų ir lenkų kariuomenių, vėliau rūpinosi šalies gynybos klausimais, plėtė savo pajėgas šalies sausumoje, ore ir pajūryje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir 1940 m. Lietuvos valstybę okupavus sovietams, jau 1941 m. birželio sukilimo metu buvo priešintasi okupacinei valdžiai. Sukurta Lietuvos laikinoji vyriausybė ir atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė buvo svarbus, bet laikinas epizodas šalies istorijoje. Šalį užėmė nacių okupacinė valdžia. Ji leido kurti Lietuvos vietinę rinktinę, kuri, kaip tikėtasi, turėjo tapti atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pagrindu. Tačiau karininkų norai ir siekiai nebuvo įgyvendinti, o galiausiai į kraštą atvykę sovietai ilgam užėmė šalies teritoriją. Būtent partizanų gretose ne vienas kariškis parodė, kaip reikia priešintis ir atkakliai kovoti už laisvę. Deja, nepriklausomybę atkovoti buvo labai sunku. Vis tik, po beveik penkiasdešimties metų tokį pat patriotiškumą šalies gynėjai pademonstravo 1990 m. atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Nuo tada valstybė, padedant kariuomenei, galėjo žengti tvirtus žingsnius demokratijos ir laisvės keliu. Dabartinė Lietuvos kariuomenė yra praeities tradicijų tęsėja ir ženkliai prisideda prie Lietuvos valstybės saugumo užtikrinimo. Nors Lietuvos istorija mena šimtmečius, bet atkurta Lietuvos valstybė ir kariuomenė 2018 m. mini garbingą šimto metų jubiliejų.
Balandžio 27 d. projektas „100 kariuomenės pėdsakų“ bus pristatytas Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“115
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...